Irina ir Armandas Meldaikiai pernai liepą įsigijo butą S.Žukausko gatvėje Vilniuje. Sutuoktiniai netrukus turėtų sulaukti atžalos, tačiau dar prieš Naujuosius turėjęs gimti mažylis vėluoja ateiti į šį pasaulį.
„Gal dėl tų bombų, kurios yra mums virš galvos”, – visai rimtai svarstė I.Meldaikienė.
Meldaikiai paniškai bijo ant jų namo stogo įrengtos mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele 2” bazinės stoties, nors ji dar net nepradėta eksploatuoti. Dar viena tokia stotis, tik jau priklausanti „Omnitel”, įrengta ant priešais esančio namo stogo.
„Nėštumą stebėjęs mano gydytojas patarė nebūti arti kompiuterio, nelaikyti šalia mobiliojo telefono, nes iš aplinkos ir taip gauname daug blogų dalykų. O čia – virš mano galvos dviejų metrų stulpas, skleidžiantis blogą energiją. Natūralu, kad aš jo bijau”, – prisipažino trečio vaiko besilaukianti I.Meldaikienė.
Sužinojo atsitiktinai
Nors specialistai tvirtina, kad tinkamai įrengtos ir prižiūrimos mobiliojo ryšio operatorių bazinės stotys nekelia jokio pavojaus sveikatai, jos vis tiek baugina žmones.
Įrengti tokias stotis leidžia net Bažnyčia – svarbiausia, kad jų nesimatytų, tačiau ant daugiabučių stogų styrančios antenos bado akis.
Kai liepą Meldaikiai pirko butą S.Žukausko gatvėje, ant jų namo stogo dar nebuvo „Tele 2” antenos, nors projektas jai įrengti jau buvo patvirtintas.
Apie tai, kad ant stogo atsiras bazinė stotis, Irina ir Armandas sužinojo išvydę plušančius darbininkus.
„Jei būtume žinoję, kad čia bus tokia antena, tikrai nebūtume pirkę šito buto. O dabar ir parduoti jį bus neįmanoma. Ar kas norės tokį pirkti?” – svarstė Meldaikiai.
Sutuoktiniai su dar keliais kaimynais pradėjo rinkti parašus, kad „Tele 2” antena nuo jų namo stogo būtų nukelta.
Iniciatorių neguodžia net tai, kad mobiliojo ryšio operatorius už leidimą pastatyti anteną kas mėnesį moka apie porą tūkstančių litų, kurie išleidžiami namo ūkio reikalams: naujoms elektros lemputėms, remonto darbams.
„Kas iš tų pinigų, jeigu nebus sveikatos? – piktinosi I.Meldaikienė. – Mūsų kaimynė sveiksta po insulto, tai ji šitos antenos bijo kaip atominės bombos.”
Negavo nė vieno skundo
Namų S.Žukausko gatvėje bendrijos pirmininkas Andrius Gedžius tvirtina, kad nei jis pats, nei bendrijos valdyba nėra gavusi gyventojų skundų dėl ant daugiabučių įrengtų antenų.
Juo labiau kad patys bendrijos nariai dar pernai kovą davė sutikimą „Tele 2” antenai statyti.
„Bet tuomet mūsų name dar daug butų buvo nenupirkta, todėl, galima sakyti, sprendimą kažkas priėmė be namo gyventojų sutikimo”, – aiškino A.Meldaikis.
Žmonės nepasitiki
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė patvirtino, jog būna, kad antenos pastatomos nesuderinus projektų ir neatlikus reikiamų matavimų dėl tankiai apstatytos aplinkos: šalia ir aukšti, ir žemesni namai.
Jei antenos pastatytos pagal reikalavimus, jos nekenksmingos sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi daugybę mokslinių tyrimų, padarė išvadą, esą nėra mokslinių įrodymų, kad mobiliojo ryšio bazinės stotys keltų pavojų sveikatai.
Kalbant apie bazines mobiliojo ryšio stotis, reikia šiek tiek išmanyti fiziką. Šios antenos spinduliuoja radijo dažnį, todėl žmones pasiekia informacija, kad žemo dažnio elektromagnetiniai laukai vaikams gali sukelti leukemiją. Bet radijo dažnis yra aukštas dažnis, o šių dažnių šaltiniai yra skirtingi.
Elektromagnetinę spinduliuotę žmogus gauna iš įvairių šaltinių. Net Žemė sukasi dėl elektromagnetinio lauko.
Apskaičiuota, kad dėl mobiliojo ryšio antenų žmogus gauna tik apie 2 procentus visos elektromagnetinės energijos.
Pavojingiausia yra tada, kai antena spinduliuoja energiją tiesiai į langus – taip statyti antenas draudžiama.
Prieš keliolika metų mobiliojo ryšio diegimas Vilniuje prasidėjo nuo to, kad pirmojo operatoriaus bazinei stočiai buvo nukapoti visi laidai. Bet vėliau prasidėjo didelė informacinė kampanija: žmonėms buvo aiškinama, kad tokios stotys – nekenksmingos sveikatai. Apie 10 metų dėl to buvo ramu, o vėliau vėl pasklido neigiama informacija.
Prieš langus – pavojinga
„Pastaruoju metu man nėra visiškai ramu dėl bazinių stočių. Ne dėl to, kad jos kenksmingos, o dėl to, jog jų masiškai daugėja, nes diegiamas trečiosios kartos mobilusis ryšys.
Padėtis tampa sudėtinga dėl to, kad ne visada randama aukščiausia vieta tokiai stočiai pastatyti ir ji įrengiama ant žemesnio pastato, todėl kai kuriems gyventojams pavojingai spinduliuoja į langus”, – nuogąstavo A.Razmienė.
Italų bendrijų nariai balsuoja
Paulius Jurkevičius
LR korespondentas Romoje
Leisti ar ne ant stogo statyti mobiliojo ryšio anteną, Italijoje sprendžia namų gyventojų bendrijos. Mobiliojo ryšio bendrovė jiems raštu paaiškina visus aspektus: elektromagnetinio spinduliavimo stiprumą, skvarbą ir galimą poveikį sveikatai. Žinoma, ir finansinę naudą, kurią gautų gyventojai, leidę įrengti antenas.
Tada bendrijos nariai balsuoja. Jeigu sutarties terminas neviršija devynerių metų, pakanka absoliučios balsavusiųjų daugumos. Jeigu sutartis sudaroma ilgesniam laikui, mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė sėkmės gali tikėtis tik gavusi visų bendrijos narių sutikimą. Ar italai balsuoja už, ar prieš, nesunkiai supranti pakėlęs galvą: čia antenos išdygusios bene ant kiekvieno namo stogo. Atrodo, jog mobiliojo ryšio milžinų „Vodafon”, TIM, WIND siūlomi pinigai nusveria sveikatos tausotojų argumentus.
Tačiau bendrija gali tikėtis uždirbti 10–15 tūkst. eurų (34,5–51,75 tūkst. litų) per metus. Šių pinigų pakanka sumokėti bendrijos mokesčius, kurie paprastai siekia 50–80 eurų per mėnesį vienam butui (172–275 litus).
Kai kurios bendrijos leidžia ant stogo įrengti kelių mobiliojo ryšio bendrovių stotis, o jų nariai džiaugiasi nemokamu šildymu du tris mėnesius per metus.
Prancūzai nestato šalia ligoninių
Edita Urmonaitė
LR korespondentė Paryžiuje
Ant vandentiekio bokštų, gyvenamųjų ir kitokių pastatų stogų ir bažnyčių varpinių. Net – ant Eiffelio bokšto.
Prancūzijoje mobiliojo ryšio antenos kyšo, kur tik pažvelgsi. Šiuo metu jau pastatyta 50 tūkst. mobiliųjų tinklų stočių ir atsiranda vis naujų.
Vis dėlto pastatyti bazinę mobiliojo ryšio stotį Prancūzijoje užtrunka 2–3 metus dėl itin griežto šių statybų reglamento.
Norint įrengti anteną ant gyvenamojo namo stogo, neužtenka į susirinkimą šaukiamų daugumos namo gyventojų pritarimo ir vėliau – derybų dėl atlygio.
Būtinas Nacionalinės dažnių agentūros (ANF) sutikimas. Savo žodį taip pat taria savivaldybė.
Prancūzijoje antenas vengiama kelti prie ligoninių, vaikų darželių ar panašių vietų.
Kiek namo bendrija gauna už stogo nuomą – komercinė paslaptis. Deramasi kiekvienu konkrečiu atveju. Stogų nuomos kainos priklauso nuo nekilnojamojo turto pirkimo kainos. Kitaip tariant, Paryžiaus namo gyventojai gaus kur kas daugiau nei vidutinio dydžio provincijos miesto gyventojai.
Tačiau dalis prancūzų į kylantį antenų mišką žiūri nepatikliai, mat būgštauja dėl savo sveikatos.
2009 metų vasarą teismas uždraudė statyti anteną ant gretimo pastato, kai vieno šalia esančio daugiabučio namo gyventojai tam pasipriešino.
Kadangi bangų poveikis sveikatai nėra iki galo aiškus, teisėjai paprastai vadovaujasi atsargumo principu – geriau drausti stoties įrengimą nei leisti.
Vokiečiai moka gerai užmaskuoti
Jolita Venckutė
Specialiai LR, Berlynas
„Pastatyti mobiliojo ryšio anteną ant stogo Vokietijoje nesudėtinga: dauguma Vokietijos žemių nereikalauja apskritai jokio leidimo, jeigu antenos aukštis nesiekia 10 metrų.
Tiesa, bazinės stoties neleidžiama statyti 150 metrų aplink ligonines, tačiau nedraudžiama ją užkelti ant ligoninės stogo – mat ji spinduliuoja skėčio forma.
O ką daryti aplinkiniams gyventojams, bijantiems spinduliuotės? Jiems belieka rinkti parašus ir kreiptis į valdžios atstovus arba teismą.
Tokių bandymų Vokietijos miestuose ir miesteliuose labai daug, tačiau dauguma jų – nesėkmingi.
Dažnai gyventojai net ir nesužino apie mobiliojo ryšio stotis: jos įvairiai maskuojamos, įmontuojamos į vėjo malūnus, namų kaminus, aukštesnius paminklus, skelbimų kolonas ir netgi į bažnyčių bokštus – nors Bažnyčia tam prieštarauja.