Trečiadienį Pramonininkų konfederacijoje pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas parodė, jog šių metų pradžią šalies pramonė vertina gana teigiamai ir ją pasitinka su optimizmu, nors dar geresnius lūkesčius sutrukdė tradiciškai metų pradžioje pastebimas sezoninis paklausos nuosmukis, apėmęs tiek vidaus, tiek eksporto rinkas.
Pasak Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, varomąja teigiamų lūkesčių jėga išlieka eksportas, kuris dar 2010 m. pabaigoje pasiekęs iki ekonominio nuosmukio buvusį lygį, turėtų šiemet augti 8-10 proc.
„Dalis pramonės atstovų mano, kad labai didelių pasikeitimų eksporto sektoriuje neturėtų būti, tačiau dalis jų laukia eksporto padidėjimo. Labiausiai optimistiškai šiuo atžvilgiu yra nusiteikusi tekstilės ir drabužių pramonė bei elektronikos pramonė. Džiugina tai, kad eksporto apimčių padidėjimui įtakos turės sėkmingos naujų eksporto rinkų paieškos. Eksporto tendencijos ir sudėtinga vidaus rinkos padėtis skatina pramonę ir toliau plėstis bei koncentruotis į eksporto rinkas“, - teigė A. Izgorodinas.
Tuo tarpu vidaus vartojime analitikas ryškesnių teigiamų tendencijų kol kas nėra linkęs prognozuoti. Anot jo, įmonės į vidaus rinką vis dar žiūri gana skeptiškai dėl sudėtingos ekonominės šalies situacijos, o vartotojai kol kas nėra linkę išlaidauti, susikoncentruodami tik į būtiniausių produktų vartojimą.
„Vidaus paklausa, manome, kad padidės apie 3 proc. Didžiausios grėsmės vidaus rinkoje bus nedarbo lygis, kuris šiemet sieks 14 proc., taip pat metinė infliacija, kuri ėmė augti metų pabaigoje ir daro labai didelį spaudimą vartotojams. Taigi tikime, kad vartojai bus stipriai orientuoti į būtiniausių produktų vartojimą bei bus priversti dar labiau apriboti kitų produktų vartojimą. Plėtra vidaus rinkoje iš pramonės pusės galima tik tuo atveju, jei paklausa atitiks mūsų dabartines prognozes“, - aiškino A. Izgorodinas.
Ypatingą dėmesį ekonomistas atkreipė į pasaulyje sparčiai kylančias žaliavų kainas, kurių Lietuvos pramonė, pasak jo, neturi jokių galimybių paveikti - naftos kaina dar šiemet turėtų viršyti 100 dolerių už barelį, tuo tarpu vario, medvilnės ir cukraus kaina jau šiuo metu pasiekė rekordines aukštumas.
„Toks žaliavų brangimas skatins ir dalį pramonininkų didinti savo produkcijos kainas. Kol kas galimybės pramonininkams didinti savo kainas yra gana ribotos, kadangi jas apriboja arši konkurencija tiek vidaus, tiek išorės rinkose bei nedidelė vidaus paklausa. Dalį augančių sąnaudų įmonės kol kas prisiima sau. Didžioji žaliavų kainų augimo dalis yra perkeliama ant užsienio vartotojų, o mažesnė - ant vidaus rinkos vartotojų. Priežastis to - siekis išsaugoti tą menką vidaus rinkos stabilumą“, - tikino A. Izgorodinas.
Tuo tarpu Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko aiškinimu, Lietuva vis dar išlieka tradicinės pramonės šalimi, kuri nepasižymi spartesniu inovatyvių sprendimų augimu, todėl kelti kainas vidaus rinkose kol kas yra sudėtinga, nes kovoti su tradiciniu produktu visada yra pakankamai komplikuota. Pasak jo, kol kas apribotas sąnaudų kompensavimas vidaus rinkoje turėtų išnykt ir jau per artimiausius metus pasiekti Vakarų Europos lygį.
„Kitas įdomus aspektas - sparčiai augančios žaliavų kainos. Tai leidžia teigti, jog pučiasi naujas burbulas. Šiuo atveju ne nekilnojamojo turto burbulas, o žaliavų kainų burbulas. Žaliavų kainos yra auginamos labiau negu šiuo metu yra pasaulinė paklausa. Galbūt mes turėsime atskiras spekuliantų rūšis pasaulyje, kurios spekuliuos žaliavomis, ir vieną dieną - supliuškusį burbulą“, - teigė S. Besagirskas.