Europa nuo 2005-ųjų didžiuojasi laimėjimais kovojant su klimato tarša: tuomet žemyne pradėjo veikti ATL prekybos sistema.
Bet jau ne pirmą sykį ji stringa. 2009-ųjų pabaigoje paaiškėjo, jog kai kurie prekiautojai sukčiavo norėdami išvengti mokesčių. Šįkart įvaizdį rimtai sugadino interneto įsilaužėliai.
Vagystė įvyko Čekijoje
EK paskelbė mažiausiai iki kitos savaitės ribosianti ATL prekybą dėl interneto piratų atakų. Į tai reagavo tarpininkai: jau nuo trečiadienio sandoriai nebesudarinėjami nei Paryžiaus energetikos biržoje „Bluenext”, nei Londono „GreenX”.
Sumaištis prasidėjo, kai Čekijos brokerių kompanija „Blackstone Global Ventures” paskelbė, jog iš jos sąskaitos dingo 470 tūkst. ATL, kurių vertė – apie 7 mln. eurų (per 24 mln. litų).
„Mes juos laikome pavogtais. Žinome tik tiek, kad jie iškeliavo į Estiją, daugiau – nieko”, – pareiškė įmonės atstovai.
Jau nebe pirmas sykis
Čekija, Estija, Lenkija ir Graikija iš karto sustabdė ATL prekybą savo šalyse, rašo Vokietijos leidinys „Ftd.de”.
Dar anksčiau tai padarė Austrija, į kurios prekybos sistemą įsilaužta sausio 10 d. Tuo tarpu Rumunijoje praėjusių metų lapkritį šitaip dingo 1,6 mln. ATL.
Praėjusiais metais įvyko panašių incidentų, tačiau tuomet ATL prekeiviai gavo krūvas elektroninių laiškų, kuriuose buvo prašoma patikslinti kai kuriuos duomenis. Taip įsilaužėliai siekė išvogti jų prisijungimo prie sistemos slaptažodžius.
Pasimokiusi iš šių įvykių EK šį kartą ryžosi apriboti prekybą visoje Europoje.
Šioje prekybos sistemoje dalyvauja visos ES valstybės, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.
„Per savaitę, kol prekyba nevyks, mes turime išsiaiškinti su visomis šalimis, kokių veiksmų reikės imtis, kad tokie atvejai nepasikartotų. Sistemą reikia tvarkyti”, – pripažino EK atstovas Josas Delbeke.
Lietuva atakų neišvengė
Mėginimų įsilaužti į ATL registro sistemą būta ir pas mus.
Pernai lapkričio mėnesį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo serveris patyrė įsilaužėlių ataką.
Fondo klimato kaitos skyriaus vedėja Jolanta Žaltkauskienė net neabejoja, kad įsilaužėliai siekė pavogti ATL.
„Su specialistais išsiaiškinome, kad įsilaužėliai veikė iš Ukrainos, o IP adresas priklauso kažkokiam piliečiui Kokoškinui.
Apie tai informavome kibernetinę policiją Lietuvoje”, – „Lietuvos rytui” sakė J.Žaltkauskienė.
Fondo specialistai užblokavo vartotoją.
Šiais metais panašių įsilaužimų nepasitaikė.
„Lietuvoje sukasi ne tokios didelės sumos kaip kitose šalyse, todėl ir įsilaužimų nedaug”, – paaiškino klimato kaitos skyriaus vedėja.
Uždirba milijonus
Lietuvoje prekyba taršos leidimais vyksta nuo 2005 metų. Įmonės, gaunančios ATL vienetų, bet į atmosferą išmetančios mažiau teršalų, gali parduoti leidimus kitoms Europos bendrovėms.
Tai vyksta per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo registrą. Jame įmonės turi sąskaitas, per kurias ir parduoda leidimus. Juos perka gamyklos, jų pritrūkusios.
Pavyzdžiui, pernai Mažeikius šildanti įmonė gavo 43 tūkstančius ATL, tačiau į atmosferą išmetė apie 13 tūkstančių tonų anglies dvideginio dujų (1 ATL lygus 1 tonai).
Tad likusius 30 tūkstančių ATL pardavė už 390 tūkstančių eurų. Juos įmonė planuoja investuoti į taršą mažinančias priemones.
2009 m. Lietuvos įmonės iš taršos leidimų uždirbo maždaug 80 mln. litų, nes teršė mažiau nei gavo leidimų.
Daugiausia mūsų šalies teršėjai galėjo pasipelnyti 2005–2007 m., kai gavo 53 proc. leidimų daugiau nei joms reikėjo. ATL buvo sėkmingai parduoti užsienio kompanijoms.
Vidutinė vieno ATL kaina šįmet svyruoja apie 14 eurų.
2008–2012 m. ATL Lietuvoje gauna 134 šalies įmonės.
Elektrėnai jau pristigo leidimų: uždarius Ignalinos atominę elektrinę turbinas vėl užsukusi Lietuvos elektrinė ėmė labiau teršti gamtą. Papildomų ATL ji ketina įsigyti rinkoje.
Numatoma, kad dėl to 2011–2012 metais 1,56 ct/kWh padidės Lietuvos elektrinės į tinklą patiektos elektros energijos savikaina.