Švedijos bankai kratosi atsakomybės dėl krizės Latvijoje

BNS ir lrytas.lt inf.
C.Bildtas pareiškė, kad didelis kiekis švedų pinigų trijų Baltijos šalių finansų sistemose ne tik nepakenkė joms, bet, priešingai - padėjo įveikti krizę ir recesiją.
C.Bildtas pareiškė, kad didelis kiekis švedų pinigų trijų Baltijos šalių finansų sistemose ne tik nepakenkė joms, bet, priešingai - padėjo įveikti krizę ir recesiją.
Daugiau nuotraukų (1)
Tokį priekaištą šalies Užsienio reikalų ministerijai pareiškė Europos Parlamento deputatas iš Latvijos, Nacionalinio susivienijimo lyderis Robertas Zylė.
Jo nuomone, C.Bildto pareiškime trūksta ekonominės logikos, ir jį faktiškai reikia laikyti nedraugišku gestu šaliai, kurios mokesčių mokėtojams, išlaikantiems stabilų lato kursą ir smarkiai sumažinusiems valstybės išlaidas, teko sunkiausia Baltijos regiono finansų sistemos gelbėjimo našta.
Be to, kaip pabrėžė R.Zylė, tai, kad Latvijos valstybė perėmė „Parex“, Švedijos bankams leido išvengti kur kas didesnių nuostolių nei jie patyrė iš tikrųjų.
„Po tokio pareiškimo Latvijos užsienio reikalų ministras turėjo bent jau vėl pakartoti ankstesnio ministro Aivio Ruonio siūlymą sudaryti bendrą Latvijos ir Švedijos tarpparlamentinę komisiją krizės priežastims išnagrinėti, - sakė jis. - Esant situacijai, kai iš viso nekilnojamojo turto paskolų, kurias Latvijoje išdavė Švedijos „Swedbank“ ir SEB, apimtis daug kartų buvo didesnė už „Parex“ išduotų paskolų apimtį, kalbėti apie šį banką, kaip apie pagrindinį nekilnojamojo turto burbulo atsiradimo ir po to kilusios krizės Latvijoje priežastį, - daugiau nei nekorektiška.“ 
Politikas atkreipė dėmesį į tai, jog kai kurių aukštų Švedijos pareigūnų teiginiai, kad Latvija kalta dėl tokio krizės gilumo, deja, jau tapo nuolatiniu reiškiniu.
„Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad nepagrįstas neigiamas švedų požiūris į Latviją, kuri kitose Europos šalyse giriama arba bent jau užjaučiama matant jos priimtus nepaprastai sunkius sprendimus dėl biudžeto, dabar Latvijai daro realią ekonominę žalą. Yra pagrindo manyti, kad Švedijos bankai dabar tiesiog atsisako teikti paskolas Latvijos ūkiui, tai rodo tas faktas, kad jų atgautų ir nurašytų paskolų yra daugiau nei suteiktų naujų paskolų“, - mano R.Zylė.
C.Bildtas pareiškė, kad didelis kiekis švedų pinigų trijų Baltijos šalių finansų sistemose ne tik nepakenkė joms, bet, priešingai - padėjo įveikti krizę ir recesiją.
Jo nuomone, sunkumų Latvijos finansų sistemoje kilo dėl „Parex“, o ne dėl Švedijos bankų kapitalo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.