„Sugrįžome į viduramžius, kai feodalai rinkdavo mokesčius už lietų, saulę, plaukus, – ironizavo teisininko išsilavinimą turintis A.Jokšas. – Dabar tas pats – mokesčių mokėtojų išlaikoma valdžia dirba ne žmonėms, o šiukšlininkams.”
Su Telšių savivaldybe besibylinėjantis vyras pareikalavo, jog būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą, kad šis įvertintų ir pakeistų kai kurias Rinkliavų įstatymo nuostatas.
Žemaitis įsitikinęs – jei įstatyme atsiras trys žodžiai „už teikiamas paslaugas”, grius visa besipelnančių šiukšlininkų sistema.
Pareikalavo grąžinti permoką
Tryškiuose su žmona gyvenantis atsargos karininkas už šiukšlių išvežimą 2009 metais sumokėjo 87 litus.
Vyriškis apskaičiavo, kad atliekas kas dvi savaites išvežančios įmonės šiukšliavežis per metus turėjo apsilankyti 26 kartus. Tačiau šiukšlės iš Tryškių tais metais vežtos ne 26, o tik 18 kartų.
Atsižvelgdama į tonos atliekų išvežimo sąnaudas, šeima apskaičiavo, kad jai nebuvo suteikta paslaugų, kurių vertė 25,98 lito, todėl kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę, kad būtų grąžinta permoka.
„Čia svarbiau ne 25 litų permoka ar metinis mokestis. Manau, kad valdininkų parinkta atsiskaitymo už išvežamas atliekas sistema yra naikintina”, – tikino neigiamą atsakymą iš savivaldybės gavęs A.Jokšas.
Leilėnų seniūnaitis gavo kelis skundus ir iš kunigų, kuriems buvo atsiųstos sąskaitos už atliekų išvežimą ir tvarkymą.
„Kai kurios bažnyčios atrakinamos vos porą kartų per metus, atliekų tikrai neturi, bet vis tiek turi mokėti. Tai – absurdas”, – piktinosi seniūnaitis.
Įstatyme surado spragą
Prieš metus Telšių rajono taryba patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatus.
Perskaitęs dokumentus A.Jokšas suprato, kad kai kurie jų punktai gali prieštarauti ir teisės aktams, ir sveikam protui, todėl kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Labiausiai tryškiškiui užkliuvo Rinkliavų įstatyme įteisinti valstybės ir vietinės rinkliavos terminai.
„Valstybės rinkliava įteisinta kaip privaloma įmoka už teikiamas paslaugas. „Vietinės rinkliavos” termine esminių trijų žodžių „už teikiamas paslaugas” neliko, todėl galima imti mokestį net už nesuteiktą paslaugą”, – į spragą įstatyme bakstelėjo A.Jokšas.
Tryškiškis paprašė jo skundą nagrinėjantį teismą sustabdyti procesą ir kreiptis į Konstitucinį teismą.
Prašoma išaiškinti, ar vietinę rinkliavą reglamentuojantys aktai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės ir teisingos valstybės principams, nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Esama tvarka – ydinga
A.Jokšas įsitikinęs, kad dabartinė tvarka, kai vienodai apmokestinama už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą, – ydinga. „Lietuvoje pasirinktas pats nepalankiausias atsiskaitymo būdas, nes mokestis vienodas visiems”, – sakė vyras.
Leilėnų seniūnaičio manymu, kur kas teisingesnė atsiskaitymo už atliekų išvežimą ir tvarkymą sistema sukurta Vokietijoje, Šveicarijoje ar Airijoje.
„Vokiečiai ir šveicarai perka specialius maišus, į kurių kainą įeina ir atliekų išvežimas, ir sutvarkymas. Kiek atliekų turi, tiek ir maišų perki”, – sektiną pavyzdį įvardijo A.Jokšas.
Airijos gyventojai perka specialius vienkartinius lipdukus, kuriuos, pripildę konteinerius, užklijuoja kaip įspėjimą vežėjui.
Tiesa, ši tvarka netinkama daugiabučiams, bet tryškiškis įsitikinęs, kad daugiabučių gyventojams būtų galima nesunkiai pritaikyti vokišką atliekų maišų sistemą.
Veikloje pasigedo skaidrumo
Atliekų išvežimo ir tvarkymo sistemą kritikuojantis A.Jokšas ne kartą nesėkmingai bandė gauti dokumentų iš Telšių regiono atliekų tvarkymo centro. Vyriškis norėjo įsitikinti, ar surenkami pinigai naudojami efektyviai.
Vos keletą dokumentų gavęs Leilėnų seniūnaitis stebėjosi, kad savivaldybės taikstosi su akivaizdžiu neūkiškumu.
Labiausiai tryškiškį stebina oficialiai patvirtintos atliekų vežimo į Plungės rajone esantį sąvartyną sąnaudos. Pigiausiai sugeba atvežti mažeikiškiai – už toną mokama 97,86 lito. Telšiškiams vežėjams mokama po 124,1, o plungiškiams – net 125,25 lito.
„Kur rasi didesnį absurdą – kuo arčiau vežama, tuo brangiau mokama”, – stebėjosi prieš atliekų vežėjus ir tvarkytojus sukilęs Leilėnų seniūnaitis.
Trūksta sąmoningumo
Algirdas Vaitkus
Telšių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas
„Tikrai nesu įsitikinęs, kad rinkliava – pats geriausias būdas atsiskaityti už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Buvo priimtas politinis sprendimas taikyti rinkliavą, todėl taip ir dirbame. Jei tvarka bus pakeista, dirbsime kitaip.
Ko gero, niekas negalėtų pasakyti, kuris būdas būtų priimtiniausias, nes kiekvienas turi privalumų ir trūkumų. Rinkliava – pats nepopuliariausias būdas, nes sulaukia didžiausio visuomenės pasipriešinimo. Tačiau jis turi labai didelį privalumą – nebeteršiama gamta.
Atliekų yra kiekviename namų ūkyje. Jei būtų mokama už atitinkamo jų kiekio išvežimą ir tvarkymą, nemaža dalis gyventojų bandytų gudrauti – piltų šiukšles į svetimą konteinerį, vežtų į mišką ar užkastų.
Kai mokestis neišvengiamas, gyventojai su tuo susitaiko ir atliekas tvarko civilizuotai – meta šiukšles į konteinerį, o jos patenka į sąvartyną. Jei lietuviams netrūktų sąmoningumo, manau, viskas būtų kitaip.”