Kur po žeme driekiasi šilumos trasos, K.Borutos gatvės gyventojams nesunku nustatyti net per šalčius. Vamzdynų schemos nereikia net braižyti. Ją išduoda žaliuojanti žolė.
„Energetikai mėgsta tvirtinti, kad sniegas nutirpsta tose vietose, kuriose po žeme yra nerenovuotos trasos. Bet kaip čia yra? Juk K.Borutos gatvėje trasos atnaujintos prieš porą metų”, – stebėjosi šioje gatvėje gyvenantis Vytautas.
Bendrovės „Vilniaus energija” atstovai tikina, kad šį reiškinį paaiškina šiluminė fizika. Jei lauko temperatūra yra arti nulio ir šilumos trasa yra arti žemės paviršiaus, šiek tiek šilumos ji atiduoda, net jei ir šiuolaikiškai renovuota.
„Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimanatas Germanas vardijo pavyzdžius, kiek šilumą vilniečiams tiekianti įmonė yra investavusi į trasų atnaujinimą.
Štai pernai „Vilniaus energija” pradėjo renovuoti seniausias Naujamiesčio trasas, kuriomis šiluma tiekiama Smolensko, Statybininkų, Birželio 23-iosios, Naugarduko ir Kauno gatvių gyventojams.
„Vilniaus energija” į modernizavimo projektą investavo 2,9 mln. litų. Dar tiek pat lėšų skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.
Šilumą atnaujintomis Naujamiesčio trasomis, kurioms per 40 metų, energetikai pradės tiekti rudenį. Iš viso numatyta rekonstruoti beveik 1,2 kilometro šilumos trasų.
Naujamiesčio šilumos trasų rekonstrukcija leis sutaupyti apie 1167 megavatvalandžių, arba 66 procentus šilumos, kuri prarandama šiame ruože.
Anot R.Germano, šis projektas leis ne tik didinti šilumos tiekimo patikimumą, bet ir mažinti taršą. Anglies dvideginio į aplinką per metus bus išmetama 276 tonomis mažiau.
Iki 2012 metų „Vilniaus energija” iš viso įgyvendins 5 ES finansuojamus šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektus, kuriems skirta 17,9 mln. litų parama. Tai šilumos nuostolius sumažins beveik 3,5 tūkst. megavatvalandžių per metus.