Tai – ne Graikija, Airija, Portugalija ar Ispanija. Tai – beveik 11 mln. gyventojų turinti nedidelė, bet turtinga laikoma Belgija.
Net ir turtingiausiems šios šalies žmonėms jau trūko kantrybė: 25 stambiausi Belgijos verslininkai praėjusią savaitę surašė atvirą laišką, kuriame konstatuojama, kad tokia padėtis ilgiau negali tęstis.
Rezultatai nieko nereiškia
„Jei neišsiveršime iš šio pragaro rato, finansų rinkos mums visiškai užsidarys”, – gąsdina turtingiausias belgų žmogus – turto valdymu besiverčiantis Albertas Frere.
Skamba absurdiškai. Juk net dabartinė krizė šiai šaliai buvo kaip uodo įkandimas drambliui. Pavyzdžiui, pernai Belgijos valstybės skola padidėjo vos vienu procentiniu punktu: dešimt kartų mažiau negu Italijos ar Ispanijos ir net trisdešimt kartų – nei Airijos.
Nepaisant to, įtampa rinkose auga. „Standard & Poor’s” Belgijos reitingo perspektyvą iš stabilios pakeitė į neigiamą.
Todėl per metus jos vertybinių popierių pirkėjams draudimas pabrango net keturis kartus.
Praėjusią savaitę investuotojai dar kartą parodė nepasitikintys belgais. Šalis norėjo išplatinti 5 mlrd. eurų vertės skolos obligacijų, tačiau jų parduota tik už 3 mlrd. eurų. Ir tokiomis sąlygomis, kurios labiau panėšėja ne į pigiai besiskolinančios Vokietijos, bet į didelių bėdų turinčių Ispanijos ar Italijos.
„Dabar privalome elgtis kuo atsargiau, kad neišbaidytume dar likusių investuotojų.
Absurdiška: mūsų ekonomika skleidžia kuo geriausias naujienas, bet skolintis valstybė gali tik vis brangiau”, – piktinosi Belgijos verslininkų sąjungos vadovas Rudi Thomaesas.
Politikai nesiliauja rietis
Kaltininkai jau seniai įvardyti: flamandų ir valonų politinės partijos net ir praėjus daugiau nei 200 dienų po rinkimų nesugeba sudaryti nuolatinės vyriausybės. Nepadeda net ir specialūs derybų tarpininkai, kuriuos padirbėti paprašė Belgijos karalius Albertas II.
Kyla reali grėsmė, kad šalis suskils į dvi dalis: olandiškai kalbančią ir gerokai turtingesnę Flamandiją bei skurdoką Valoniją su prancūzų kalba.
Belgai netrukus gali pagerinti ir pasaulio rekordą. Jei iki kovo 29 dienos jie taip ir neturės vyriausybės, pagal šį rodiklį iš pirmosios vietos išstums irakiečius.
Investuotojai bijo skilimo
Tačiau vertybinių popierių pirkėjams tokie laimėjimai visiškai nerūpi. Jie vienas po kito mėgina atsikratyti Belgijos vyriausybės obligacijų.
Antai „Unicredit” banko analitikas Kornelius Purpsas pripažįsta, kad dėl Belgijos ūkio – viskas kuo puikiausia.
„Pagal biudžeto deficitą ši šalis yra rojus.
Bet investuotojai ja netiki. Ir kaip patikėti, jei niekas nežino, kas bus su vyriausybės įsipareigojimais, jei valstybė suskils”, – visai rimtai tokią versiją svarstė analitikas.