Mūšis prieš mirtį sėjančius chuliganus laimėtas, tačiau karas dar nesibaigė.
Prieš dešimtmetį, kai Lietuva derėjosi dėl narystės Europos Sąjungoje, statistika buvo kelianti šiurpą – keliuose kasmet žūdavo apie tūkstantį asmenų.
Padėtis ėmė gerėti nuo 2008-ųjų, kai valstybė sugriežtino atsakomybę už kelių eismo taisyklių nepaisymą. 2010-aisiais žuvo 300 žmonių. Tai – geriausias rodiklis per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
„Mes įvykdėme įsipareigojimus Europos Sąjungai – žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo perpus.
Bet kova bus tęsiama, esame parengę ir artimiausiu metu patvirtinsime naują eismo saugumo programą iki 2015 metų”, – „Lietuvos rytui” sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Piktybiniai pažeidėjai
2001-aisiais Lietuva ir kitos ES šalys įsipareigojo per 10 metų sumažinti žuvusiųjų skaičių 50 proc. Tais metais Lietuvos keliuose žuvo 706 žmonės.
Tačiau dar 2007 metais atrodė, kad įsipareigojimo nepavyks įvykdyti, nes aukų skaičius siekė net 740.
„Pagerinti situaciją pavyko tik tada, kai buvo sugriežtinta atsakomybė už netinkamą elgesį kelyje, suaktyvinta kova su kelių chuliganais ir švietėjiška veikla”, – pažymėjo E.Masiulis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus manymu, ne tik dėl sugriežtintos atsakomybės pagerėjo padėtis, bet ir dėl bausmės neišvengiamumo.
2009 metais administracinis areštas kelių eismo taisyklių pažeidėjams taikytas 1703, pernai – 1972 kartus.
Anksčiau sučiupti pažeidėjai netgi šaipydavosi iš pareigūnų, kad nemokės baudos, nes oficialiai neturi jokio turto ir važinėja svetimu automobiliu.
Juos pavyko sutramdyti, kai įstatymu buvo patvirtintas administracinis areštas, automobilio konfiskavimas.
„Praėjusiais metais dėl girtų vairuotojų kaltės žuvo 27 žmonės (2009 metais – 38). Tad galima pasakyti, kad prieš kelerius metus padidintos bausmės ir aktyvi švietėjiška veikla yra tikrai veiksmingos”, – sakė G.Aliksandravičius.
Padėtis keliuose pagerėjo ir dėl pernai pradėjusio veikti 151 stacionariojo greičio matuoklių tinklo.
Tačiau su šia vairuotojus drausminančia priemone siejamas ir padidėjęs leidžiamąjį greitį viršijusių vairuotojų skaičius.
Greičio mėgėjų užfiksuota daugiau, bet pavojingiausiuose kelio ruožuose įrengti greičio matuokliai vis dėlto davė naudos – pernai magistraliniuose ir krašto keliuose liko tik 135 vadinamosios juodosios dėmės.
Jomis vadinami ruožai, kuriuose per 4 metus įvyko keturios įskaitinės eismo nelaimės.
Dar 2007 metais juodųjų dėmių šalies keliuose buvo net 247. Jų pavyko sumažinti, įdiegus itin daug inžinerinių saugaus eismo priemonių: žiedinių sankryžų, iškiliųjų salelių, apšviestų sankryžų ir kelio ruožų.
Pasigenda savivaldybių indėlio
Susisiekimo ministerijoje iškeltas tikslas – visose juodosiose dėmėse įdiegti efektyviausias eismo saugumą gerinančias priemones.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad dėl vairuotojų keiksnojamų iškiliųjų saugumo salelių avaringumas sumažėja net 70 procentų.
Itin efektyviai veikia momentiniai greičio radarai, kurių švieslentėje rodomas artėjančio automobilio greitis.
„Per pastaruosius kelerius metus valstybė itin daug investavo į eismo saugumo priemones.
Darbas bus tęsiamas – diegsime tik veiksmingiausias ir ekonomiškai pagrįstas priemones.
Įrengsime 15 žiedinių sankryžų, tiesime naujus pėsčiųjų ir dviratininkų takus”, – žadėjo E.Masiulis.
Ministro manymu, rezultatai galėtų būti dar geresni, jei aktyviau dirbtų savivaldybės: „Deja, nemaža dalis savivaldybių net neturi strategijos, kaip ir ką dirbti, nekreipia dėmesio į avaringų ruožų pertvarkymą, pėsčiųjų saugumą.”
Kartą suklydusiam – lengvata
Šiemet nebeketinama drastiškai didinti nuobaudų leidžiamąjį greitį viršijusiems ar prie vairo girtiems sėdusiems vairuotojams, nes jos ir taip yra vienos didžiausių Europoje.
Tačiau nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, numatantys galimybę kartą per metus mokėti perpus mažesnę nuobaudą.
Tiesa, šia lengvata galės pasinaudoti tik padariusieji nesunkų pažeidimą ir neginčijant padarymo fakto.
Mažesnę baudą reikės sumokėti per 10 darbo dienų. Lengvata nebus taikoma pažeidėjams, kurie prašys pareigūnų nerašyti protokolo, kurie taisykles pažeidė ne pirmą kartą ar kuriems gresia didesnė kaip 3000 litų bauda.
Visą baudą teks mokėti ir tiems eismo dalyviams, kurie visiškai neatlygino padarytos turtinės žalos.
„Kelių chuliganų ši lengvata nepradžiugins, o drausmingiesiems – geranoriškas žingsnis”, – sakė susisiekimo ministras.
Veikia drausminanti sistema
Gintaras Aliksandravičius
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas
„Sunku būtų įvardyti vieną veiksnį, lėmusį saugaus eismo situacijos Lietuvos keliuose pagerėjimą. Manau, kad tam įtakos turėjo sukurta eismo dalyvius drausminanti sistema.
Reikia pažymėti, kad labai pagerėjo kelių infrastruktūra, eismo dalyvių švietimas, socialinė reklama. Svarų indėlį įnešė ir žiniasklaida, nušviečianti ne tik įvykusias eismo nelaimes, bet ir pamininti priežastis.
Nemažos įtakos turėjo nauji įstatymų aktai, drausminantys ir baudžiantys pažeidėjus, bei teismai, principingai taikantys sankcijas nedrausmingiesiems.
Pastaraisiais metais labiau orientuotai dirbo ir policijos pareigūnai, patruliavę pavojinguose ruožuose ar vykdę konkrečių eismo dalyvių grupių, transporto priemonių kontrolę.”
Aplenkė penkias Europos valstybes
2001 m. pagal žuvusiųjų skaičių 1 milijonui gyventojų Lietuva tarp visų dabartinės ES valstybių buvo paskutinė. Tais metais Lietuvoje eismo nelaimėse žuvo 706 žmonės – 202 žuvusieji 1 mln. gyventojų.
2009 m. pagal šį rodiklį (110 aukų 1 mln. gyventojų) Lietuva jau lenkė Latviją (112), Bulgariją (118), Lenkiją (120), Graikiją (129) ir Rumuniją (130).
2010 m. eismo nelaimių aukų skaičius Lietuvoje dar sumažėjo – iki 92 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų.
Žuvo avarijose
2000 m. 641
2001 m. 706
2002 m. 697
2003 m. 709
2004 m. 751
2005 m. 773
2006 m. 760
2007 m. 740
2008 m. 499
2009 m. 370
2010 m. 300
Žuvo dėl girtų vairuotojų kaltės
2007 m. 74
2008 m. 50
2009 m. 38
2010 m. 27
Juodųjų dėmių skaičius
2007 m. 247
2008 m. 225
2009 m. 178
2010 m. 135
Skaudžiausios 2010 m. eismo nelaimės
Daugiausia aukų nusinešusi avarija įvyko sausio 10 d. kelyje Suvalkai–Marijampolė–Kaunas. Mikroautobusas „Opel Vivaro” ties Balsupių sankryža aplenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką „Volvo F12”, bet vėliau ėmė slysti šonu ir rėžėsi į priešpriešiais važiuojantį sunkvežimį „Scania”. Per nelaimę žuvo iš atostogų kalnuose namo važiavusi anykštėnų medikų šeima – 44 metų vyras, jo 40 metų žmona bei pastarosios 16 metų sūnėnas. 5 keleiviai atsidūrė ligoninėje. Po kelių dienų reanimacijos skyriuje užgeso žuvusių medikų 18-metės dukters gyvybė.
Trys žmonės žuvo gegužės 4-osios naktį per avariją Užtiltėje (Zarasų r.). 34 metų vilniečio vairuojamas automobilis BMW 325 skriejo per miestelį ir tiesioje gatvėje tapo nevaldomas. Kelkraštį kliudęs automobilis apsisuko ir rėžėsi į pakelės medį. Nuo baisaus smūgio žuvo 20 metų rokiškėnas, 24 ir 30 metų Zarasų rajono gyventojai. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjusią 16-metę išgelbėjo išsiskleidusi saugos oro pagalvė. Sužeidimais atsipirkusiam vairuotojui nustatytas vidutinis girtumas – 1,80 promilės.
Pernai įvyko 9 avarijos, per kurias žuvo po du žmones. Visos nelaimės įvyko dėl vairuotojų neatsargumo ir saugaus greičio nesilaikymo.