Nors kiekvieną žiemą keliauju slidinėti į Austriją, kelis kartus per sezoną apšilimą padarau ir kaimyninių šalių slidinėjimo trasose.
Savaitgalį vykti slidinėti – puiki pramoga žiemos sporto mėgėjams.
Atbaido vizos ir eilės
Kad Baltarusijoje, apie 30 kilometrų nuo Minsko, esantis valstybinis slidinėjimo kompleksas „Siliči” vertas dėmesio, buvau girdėjusi iš ten slidinėjusių draugų.
Suplanavusi savaitgalio kelionę į Minską, turėjau pasirūpinti viza. Kadangi 130 litų kainuojanti vienkartinė viza daroma savaitę, dokumentus teko tvarkyti iš anksto. Užsakyti vizą galima šias paslaugas teikiančiose įmonėse arba kelionių agentūrose.
Žinoma, galima ir skubiai pasidaryti vizą, tačiau ji atsieis 70–80 litų brangiau. Beje, viza – viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuviai rečiau žvalgosi į šios šalies slidinėjimo trasas.
Pasieniečiai – nepriekabūs
Su draugais iš Vilniaus pajudėjome penktadienio pavakarę. Iki Minsko – 170 kilometrų.
Pasienyje teko stovėti netrumpoje automobilių eilėje. Jei pasiseka, pasienį galima kirsti po pusvalandžio, tačiau galima užstrigti ir kelioms valandos. Tai visus labai erzina.
Todėl geriau penktadienį išvažiuoti kuo anksčiau. Jeigu nepavyksta, geriau rinktis šeštadienio rytą. Mat tokiu laiku eilės pasienyje yra mažesnės.
Pasieniečiai kiekvieno automobilio nuodugniai neapžiūri. Patikrina vizą – ir pirmyn!
Grįžtant namo nuotaiką praskaidrina bemuičių prekių parduotuvės, kuriose galima pigiau įsigyti kvepalų, šokolado, kitokių lauktuvių.
Nuo pasienio iki Baltarusijos sostinės – apie 140 kilometrų, kelias tikrai geras.
Norint pasiekti 30 kilometrų už Minsko esantį slidinėjimo centrą „Siliči”, po miestą klaidžioti nereikia. Aplinkkelis padeda rasti kelią, vedantį slidinėjimo komplekso link.
Baltarusių sporto komplekse yra viskas, ko reikia: du restoranai, 12 rąstinių namukų, viešbutis, kuriame telpa daugiau kaip 100 žmonių, dengta čiuožykla, keli slidinėjimo įrangos nuomos punktai, pirtis su nedideliu baseinu.
Prieš porą metų įrengtame sporto ir pramogų centre yra vaikų žaidimų kambarys, kavinė, dušas. Darbuotojai čia – mandagūs ir paslaugūs. Valiuta – Baltarusijos rubliai.
Trys skirtingo sudėtingumo trasos yra nuo 650 iki 920 metrų ilgio. Į jas kelia sėdimi atviri keltuvai. Čia įrengta ir atskira trasa snieglentininkams, vadinamasis varlinukas pradedantiesiems. Savaitgalį šiame slidinėjimo centre tikrai yra kur pramankštinti raumenis.
Praėjusį šeštadienį trasose nebuvo daug žmonių. Nesutikome ir lietuvių.
Tiesa, aikštelėje matėme automobilį su lietuviškais numeriais. Centro darbuotojai patvirtino, kad lietuvių čia atvyksta retai, daugiausia – svečių iš Rusijos.
Lenkijoje – lietuvių varžybos
Nors Lenkijoje yra vienuolika didesnių slidinėjimo centrų, populiariausias tarp lietuvių yra Šelmente – mat jis arčiausiai.
Paslidinėti ten renkasi ir vilniečiai, ir kauniečiai.
Lenkijos Šelmento slidinėjimo centro šeimininkai juokauja, kad pasitaiko dienų, kai 99 procentai jų klientų yra atvykėliai iš Lietuvos. Jis įsikūręs šalia dviejų valstybių sienos, vos 15 kilometrų nuo Suvalkų.
Šelmento slidinėjimo centro vadovo Stanislawo Roziewskio kabinete darbo kalendoriuje tarp lenkų švenčių įrašyta ir Lietuvoje švenčiama Vasario 16-oji.
Tą dieną tame centre bus rengiamos lietuvių slidininkų varžybos.
Šio slidinėjimo centro pajamas užgriuvę kaimynai išaugino maždaug dvigubai.
Šelmente įrengtos penkios 120–500 metrų ilgio trasos, veikia keturi 300–500 metrų ilgio keltuvai. Yra ir vienas keltuvas vaikams.
Viena iš trasų pritaikyta snieglentininkams. Pramogauti galima iki 22 valandos, nes visos trasos apšviestos.
Ant šalia esančio ežero žiemą įrengiama čiuožykla. Slidinėjimo sezonas čia tęsiasi iki kovo.
Miestelyje greta oficialių informacinių užrašų yra ir paaiškinimai lietuvių kalba. „Kambarių nuoma”, – šviečia nuorodos šalia kelio. Slidinėjimo centro personalas kalba ir lietuviškai, ir rusiškai.
Pigiau ir jaukiau
Buvusi europarlamentarė Danutė Budreikaitė 3 metus iš eilės vyksta slidinėti pas kaimynus latvius. Jos šeima atrado Latvijos slidinėjimo kurortą Sauleskalną.
Vos 5 kilometrai nuo trasų esantį namą ant ežero kranto su pirtimi galima išsinuomoti už 40 latų (200 litų) parai. Namas skirtas šešiems asmenims. Jeigu nuomojama ne vienai, o dviem arba trims paroms, šeimininkai taiko nuolaidą. Čia atsiskaitoma litais ir latais.
Nors atstumas nuo Vilniaus iki Sauleskalno yra vos 230 kilometrų, politikė pastebėjo, kad čia visada daugiau sniego nei Lietuvoje.
„Turime savo slidinėjimo batus, tad nuomojamės tik slides.
Jų čia visuomet būna, kaina irgi nedidelė. Pernai vykome vasario 16 dieną. Tada Latvijoje buvo itin daug lietuvių. Bet latviai ruošiasi tokiems antplūdžiams – jie žino visas mūsų šventes”, – sakė D.Budreikaitė.
Paprastai moteris slidinėja 3–4 valandas. Jei kas nors iš šeimos narių nori, išbando ir naktinę trasą.
D.Budreikaitė girdėjo, jog Vilniuje, Liepkalnio slidinėjimo trasose, visada daugybė žmonių, sunku išsinuomoti tinkamą inventorių. „O vienas pažįstamas guodėsi, jog slidinėjant Anykščiuose net arbatos neturėjo kur išgerti. Manau, mums reikia gerokai pasitempti”, – sakė buvusi europarlamentarė.
Nakvynė Lenkijoje nėra brangi
Poilsio dienomis kėlimasis keltuvu kainuoja 2,5 zloto (2,2 lito), darbo dienomis – 1,5 zloto (1,3 lito). Pakilti į kalną vaikui atsieis 1 zlotą (89 centus).
Slidžių, batų, lazdų ir snieglenčių nuomos kainos Šelmento centre – vienodos.
Valandą nuomoti inventorių kainuoja 10 zlotų (8,9 lito), 2 valandas – 15 zlotų (13 litų), 3 valandas – 20 zlotų (18 litų), o visą dieną – 30 zlotų (27 litai).
Nakvynė kaimo turizmo sodyboje kainuoja 60 zlotų (53 litus). Kiek toliau nuo slidinėjimo centro galima išsinuomoti kambarį, kuriame viena vieta nakčiai kainuoja 30 zlotų (apie 27 litus).
Baltarusijoje kainos nesikandžioja
Iki slidinėjimo komplekso „Siliči” nuo Vilniaus – apie 200 kilometrų.
Šalia trasų esančiame viešbutyje nakvynė dviem žmonėms dviviečiame kambaryje kainuoja apie 205 litus. Keturiese galima išsinuomoti kotedžą už 435 litus parai.
Iš anksto internetu galima išsinuomoti butą Minske. Dviejų kambarių butas parai kainuoja apie 70 litų.
Keltuvo bilietas trims valandoms kainuoja 25, visai dienai – 55 litus.
Išsinuomoti slidinėjimo įrangą: slides, batus ir lazdas, snieglentę ir batus trims valandoms kainuoja 27 litus, visai dienai – 55 litus.
Latviai rengia lietuviškos muzikos vakarus
Latvijoje yra 33 slidinėjimo kurortai. Visi jie turi savo interneto svetaines, kuriose galima rasti informacijos apie kainas ir paslaugas. Kai kuriose jų – informacija ir lietuvių kalba. Latviai turi pasiūlymų lietuviams praleisti ilguosius savaitgalius, vilioja lietuviškos muzikos vakarais.
Nakvynę viešbučiuose ar nameliuose netoli slidinėjimo trasų galima rasti už 50 litų (1 žmogui).
Slidinėjimo kainos skirtingose vietose svyruoja keliais latais. Trijų valandų keltuvo bilieto kaina – 25–30 litų. Kai kur bilietą galima tiesiog pratęsti, kai kuriose trasose labiau apsimoka pirkti bilietą visai dienai.
Išsinuomoti inventorių kainuoja nuo 15 litų. Už kiekvieną papildomą valandą reikia mokėti dar apie 6–7 litus. Kai kur už inventoriaus nuomą visai dienai tektų mokėti 35 litus.
50 minučių instruktoriaus pamoka – nuo 42 litų.