2010 m. bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas pramonės ir energetikos (5,7 proc.) bei prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (3,1 proc.) sektoriuose. Daugiausia bendroji pridėtinė vertė krito statyboje (8,6 proc.), žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (3,1 proc.). Lėčiau mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos pridėtinė vertė (1,9 proc.).
2010 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas siekė 24 538 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 4,6 procentų. Tokį spartų pridėtinės vertės augimą nulėmė ypač geri pramonės rezultatai, nemažą įtaką turėjo ir ūgtelėjusi transporto bei sandėliavimo veiklos pridėtinė vertė.
2010 m. vienam šalies gyventojui teko 28 581 litas bendrojo vidaus produkto to meto kainomis, ketvirtąjį ketvirtį – 7 466 litai.
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, matyti, kad 2010 m. bendrasis vidaus produktas didėjo visus keturis metų ketvirčius – vidutiniškai 1,1 procento per ketvirtį. Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,7 procento
Lietuvos ekonomika 2010 metų ketvirtą ketvirtį paaugo 4,6 proc., o visų metų augimas pasiekė 1,3 procento. Nepaisant paskutinio ketvirčio pagreičio, metinis rezultatas yra kuklus – pasaulio BVP augimas praėjusiais metais buvo beveik trigubai spartesnis ir siekė 3,7 procento. Pagrindinės tokio lėto pakilimo priežastys tampa akivaizdžios išanalizavus atskirus ekonomikos sektorius ir juose sukurtą pridėtinę vertę, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, minimu laikotarpiu pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo pramonė, kuri per metus išaugo 6,6 proc., bei transporto paslaugų sektorius, kurio vien eksportas per pirmus tris ketvirčius didėjo 20,9 procento. Deja, daugumos kitų šalies ekonomikos sektorių – statybos, mažmeninės prekybos, žemės ūkio – sukurta pridėtinė vertė tebemažėjo. Mažmeninės prekybos apimtys, nepaisant rugsėjo mėnesį prasidėjusio augimo, per metus sumažėjo 2,9 procento. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones (kurias galima laikyti prabangos, o ne pirmojo būtinumo prekėmis), per metus sumažėjo net 7,1 procento. Toliau mažėjo ir viešojo sektoriaus išlaidos bei sukuriama pridėtinė vertė.
Pasak N.Mačiulio, beveik 85 proc. visos Lietuvos pramonės sudaro apdirbamoji gamyba, o likusią dalį sudaro elektros, dujų, bei vandens tiekimas ir su tuo susijusi veikla. Pastaroji pramonės šaka per 2010 metus susitraukė 5,7 procento. Tuo tarpu 10 proc. paaugusi kasyba ir karjerų eksploatavimas sudaro mažiau nei vieną procentą visos pramonės produkcijos.
„Taigi didžiausias šalies ekonomikos atsigavimo ir augimo veiksnys buvo apdirbamoji gamyba, kuri per metus išaugo net 8,3 procento. Tiesa, lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, rezultatas kol kas nėra džiuginantis: tarkime, besivystančių pasaulio šalių gamyba atsigavo daug sparčiau ir dabar jau viršija prieš krizę pasiektas aukštumas maždaug 15 procentų. Euro zonoje ir JAV ji dar nepasiekė buvusių aukštumų, nuo kurių atsilieka apie 5 procentus. Tuo tarpu Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys vis dar yra beveik 10 proc. žemiau palyginti su 2008 metais buvusiu piku. Visgi tikėtina, jog dar šiemet jos pasieks naujus rekordus“, - sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pats gamybos atsigavimas Lietuvoje buvo netolygus. Kai kurios šakos, pavyzdžiui popieriaus, farmacijos ir chemijos, jau priartėjo ir viršijo visų laikų aukštumas, tačiau kiti – variklinių transporto priemonių, tekstilės, elektroninės įrangos, mineralinių produktų gamintojai – yra vis dar žemesniame lygyje. Vertinant bendrai, gamybos smukimo 2009 metais ir jos atsigavimo 2010 m. greitis priklausė nuo šakos orientacijos į vidaus ar užsienio rinkas – praėję metai buvo itin sėkmingi nuo vidaus vartojimo nepriklausantiems gamintojams. Gumos ir plastiko produktų, medienos gaminių, baldų ir drabužių gamintojai augo sparčiau nei klestėjimo metais.
Maisto gamyba buvo viena iš nedaugelio apdirbamosios gamybos šakų, kurios apimtys tebemažėjo ir praėjusiais metais. Neskaitant rafinuotų naftos produktų, kurie sudaro apie trečdalį visos apdirbamosios gamybos, maisto gamyba yra didžiausia šaka, sudaranti maždaug šeštadalį visos šalies gamybos. Maisto produktų gamintojų atsigavimą apsunkino vis dar mažėjusi vidaus paklausa, nuo kurios jie tebėra labai priklausomi.
N.Mačiulis prognozuoja, kad šiemet ekonomikos augimas bus daug tolygesnis; jį užtikrins žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei daugumos kitų paslaugų sektorių atsigavimas. Tikėtina, kad pradės augti ir statybos sektorius, tačiau viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų atsigavimo dar nesulauksime. Lietuva nesiekia išsiskirti tarp pramoninių šalių, tačiau artimiausiu metu ekonomikos plėtra tebepriklausys nuo apdirbamosios gamybos, kurios augimas, tikėtina, šių metų pirmąjį pusmetį bus dviženklis.
"Danske Bank" nekeičia ankstesnių prognozių
"Danske Bank" analitikai nekeičia ankstesnių savo ekonomikos augimo prognozių visiems šiems metams: BVP šiemet turėtų augti 3,6 proc.
Pasak "Danske Bank" vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, paskutinio 2010-ųjų ketvirčio Lietuvos ekonomikos augimas maloniai nustebino. Analitikai Lietuvai vidutiniškai prognozavo 3,0 proc. ekonomikos augimą, "Danske Bank" analitikų prognozė buvo 3,2 proc.
Pagrindinė spartesnio nei tikėtasi paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP augimo priežastis - itin geri pramonės ir transporto sektorių rodikliai.
V. Klyvienė pabrėžia, kad 2010-aisiais eksporto atsigavimo tempai buvo tiesiog stulbinantys.
"Danske Bank" analitikų nuomone, šiemet jie sumažės, tačiau išliks gana aukšti. Išorinės sąlygos (vertinant pagrindinių Lietuvos eksportų rinkų raidos tendencijas) išliks palankios ir šiemet. Vis tik pagrindine ekonomikos augimo viltimi Lietuvai 2011-aisiais bus vidaus vartojimas.
Prognozuodami, kad namų ūkių vartojimo apimtys mūsų šalyje šiemet augs daugiau nei 3 proc., "Danske Bank" analitikai taip pat perspėja, kad dėl sparčiai augančių vartojimo kainų paklausos atsigavimas gali sulėtėti. Dėl bazės efekto 2011-aisiais dviženklius augimo skaičius (daugiau nei 17 proc.) turėtų demonstruoti ir vidaus investicijos. Lietuvos bankų sektorius šiais metais turėtų atsigauti sparčiau, o tai atitinkamai yra svarbus teigiamas veiksnys ir investicijų augimui.
Vienas svarbiausių ekonominės politikos iššūkių artimiausiais metais išliks valstybės finansų deficitas. Pagrindinė konsoliduojančios fiskalinės politikos priemonė 2011-aisiais yra kova su šešėline ekonomika. Tam tikri teigiami sprendimai šioje srityje priimami, tačiau šių priemonių gali ir nepakakti.