Europos Sąjungos (ES) narės pirmadienį turėtų priimti
sprendimą uždrausti įvažiuoti į 27 šalių bloką Baltarusijos
pareigūnams, kurie yra laikomi atsakingi už opozicijos persekiojimą
po gruodžio 19 dienos prezidento rinkimų.
Per šiuos rinkimus, kurių Vakarai nepripažino sąžiningais,
dar vienai penkerių metų kadencijai buvo perrinktas dabartinis
šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka.
„Mes remiame draudimą išduoti vizas tiems, kas atsakingi už
demokratijos proceso pažeidimus“, - AFP sakė Latvijos užsienio
reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis.
„Sykiu turime pagalvoti, kaip skatinti demokratiją
Baltarusijoje“, - sakė jis. -Neremiame ekonominių sankcijų, nes jos
gali paveikti daug paprastų žmonių, ir anksčiau nebuvo
veiksmingos“.
Numatoma, kad pirmadienį Briuselyje susirinksiantys ES užsienio
reikalų ministrai atnaujins draudimą išduoti vizas, kuris buvo
įšaldytas 2008 metais, Bendrijai siekiant paskatinti reformas
Baltarusijoje.
„Iš principo sutarta - vizų apribojimai bus grąžinti“, -
anksčiau šią savaitę sakė vienas ES diplomatas Briuselyje.
Pasak diplomatų, į ES šalis turėtų būti uždrausta atvykti
maždaug 160 Minsko pareigūnų. Taip pat gali būti įšaldytos jų
sąskaitos užsienio bankuose.
Tačiau jie pažymėjo, kad ES veikiausiai nepaskelbs ekonominių
sankcijų.
Embargo taikymui pritaria Švedija ir Baltarusijos kaimynė
Lenkija - šios dvi šalys tradiciškai laikosi griežtos politikos
A.Lukašenkos atžvilgiu.
Tuo tarpu nors visos trys Baltijos šalys smerkia Baltarusiją
dėl žmonių teisių pažeidimų, jos tikisi, kad prekybos santykiai
liks stabilūs.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas)
žurnalistams pažymėjo, kad labai svarbu nepakenkti paprastiems
baltarusiams.
„Mes dar aktyviau turime remti Baltarusijos pilietinę visuomenę
ir demokratines jėgas“, - AFP sakė jis.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas
Balsys sakė, kad Vilnius pritaria vizų draudimui.
Bet „sankcijos neturi paveikti visų Baltarusijos piliečių.
Prezidentė laikosi nuomonės, kad Lietuva turi neizoliuoti
Baltarusijos“, sakė prezidentės atstovas.
„Esame artima Baltarusijos kaimynė, - savo ruožtu AFP pažymėjo
Lietuvos analitikas Kęstutis Girnius. - Prekyba su Baltarusija per
krizę yra labai svarbi, todėl Lietuva nenori trauktis atgal“.
Lietuvos investicijos į Baltarusiją per pastaruosius penkerius
metus padidėjo vienuolika kartų, o tiesioginės rytinės kaimynės
investicijos į Lietuvą per pastaruosius trejus metus išaugo kone
keturissyk.
Bendrija jau buvo suvaržiusi A.Lukašenkos ir kai kurių kitų
Baltarusijos pareigūnų galimybes išvykti į užsienį po 2006
metais vykusių prezidento rinkimų.