Prieš daugiau nei 10 metų uostamiesčio pakraštyje laisvosios ekonominės zonos atsiradimą palaiminusi Vyriausybė vargu ar tikėjosi tokio investuotojų antplūdžio.
Tarptautinį konkursą laimėjusiai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei 1999 metais pasirašius sutartį su Vyriausybe, buvo numatyta, kad per 10 metų nuo jos veiklos pradžios čia turi būti investuota ne mažiau kaip 200 mln. litų.
Tačiau 2002 metais realiai pradėjusios veikti LEZ teritorijoje jau po penkerių metų dirbo per dešimt didelių gamyklų, o bendra investicijų suma siekė 463 mln. litų.
Dabar Klaipėdos LEZ veikia 16 įvairių įmonių, kurios investavo 760 mln. litų. Dar keturios įmonės būsimus pastatus projektuoja arba pradėjo statybos darbus. Jų investicijos sudarė dar apie pusę milijardo litų.
Potencialūs investuotojai į uostamiestį atvyksta kone kas mėnesį. Pavyzdžiui, prieš savaitę čia lankėsi Indijos verslininkų delegacija. Tiesa, toli gražu ne po kiekvieno vizito ima dygti gamyklos.
Žemė liko valstybės rankose
Tokią sėkmę Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas aiškina tuo, kad iki šių dienų pavyko išsaugoti dar prieš 30 metų šioje uostamiesčio dalyje numatytą pramonės teritoriją.
„Per tą laiką LEZ skirta teritorija išliko valstybės rankose. Žemė nebuvo nei privatizuojama, nei kam nors dalinama. Tai leido be jokių trukdžių čia tiesti kelius, elektros linijas, vandentiekį ir dujotiekį”, – pasakojo P.Vasiliauskas.
Dabar Klaipėdos LEZ teritorija siekia 412 hektarų plotą.
Su galimais investuotojais nuolat bendraujantis valdybos pirmininkas teigia, kad verslininkams svarbiausia – laikas. Nuo to, kaip greitai galima įsikurti, pastatyti gamyklą ir pradėti gaminti produkciją, priklauso sėkmė rinkoje ir būsimas pelnas.
Kai sklypas visiškai paruoštas statybai, plyname lauke gamykla gali išaugti ir per metus.
Į uostamiesčio LEZ infrastruktūrą jau investuota beveik 60 mln. litų. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, penktadalį šios sumos siekianti valstybės investicija jau atsipirko 20 kartų.
Globoja investuotojus
Klaipėdos LEZ valdanti bendrovė, kurioje dirba vos 6 žmonės, uostamiesčiu susidomėjusiems užsieniečiams padeda čia įsikurti ir vėliau jiems suteikia paslaugas: rengia teisinę dokumentaciją, pagal užsakovo pageidavimus projektuoja statinius ir rūpinasi statybomis, prižiūri infrastruktūrą, valo sniegą keliuose. Už tai LEZ įsikūrusios įmonės valdymo bendrovei moka mokesčius.
Į uostamiesčio LEZ ateinančioms įmonėms nereikia dalyvauti konkurse dėl žemės nuomos. Visą teritoriją valstybė yra išnuomojusi valdymo bendrovei.
Ši bendrovė žemės sklypus už tą pačią valstybės nustatytą kainą pernuomoja investuotojams.
„Taip investuotojai išvengia ilgai trunkančių ir dažnai teismą pasiekiančių konkursų dėl žemės nuomos”, – aiškino P.Vasiliauskas.
„Continental” dėjo į kojas
LEZ ateitį paprastai lemia pirmieji investuotojai: kuo jie garsesni, tuo verslo pasaulyje didėja pasitikėjimas tokia zona.
2002 metais, planuodamas plėtrą, garsus padangų gamybos koncernas „Continental” rinkosi tarp Klaipėdos ir Brazilijos.
Atvykę jo atstovai uostamiestyje pageidavo 50 hektarų sklypo, kurį vėliau ketino išplėsti iki 100 hektarų.
Bet netrukus „Continental” pasirinko Pietų Ameriką ir gamyklą pastatė Brazilijoje.
„Atvirai kalbant, gerai, kad taip viskas baigėsi. Dėl galimo poveikio aplinkai gaminti padangas pas mus būtų buvę sudėtinga.
Tačiau visam verslo pasauliui pranešęs apie ketinimus įsikurti Klaipėdoje, „Continental” mums padarė gerą darbą”, – šyptelėjo P.Vasiliauskas.
Duoda naudos šalies ūkiui
Dabar Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje yra investavusios įmonės iš dešimties pasaulio šalių. Per 8 metus visų LEZ įmonių apyvarta viršijo 5 milijardus litų. Apie 80–90 procentų čia gaminamos produkcijos eksportuojama.
„Paskaičiuokite, jeigu per tuos metus dešimtadalis pusės milijardo litų vertės produkcijos buvo parduota Lietuvoje, vien pridėtinės vertės mokesčio mūsų šalies biudžetas gavo per 100 mln. litų”, – teigė P.Vasiliauskas.
Teismai – dėl sklypų
Tuo tarpu Kauno LEZ tokiais rezultatais pasigirti negali. Mat šios zonos plėtra stringa dėl neišpirktų žemių. Šiuo metu čia veikia tik keturios gamyklos.
Dvejais metais vėliau nei Klaipėdoje pradėjusios veikti Kauno LEZ teritorija siekia 534 hektarus. Tačiau realiai valdoma tik 80 hektarų.
„Įsteigus LEZ, jai numatyta teritorija netrukus buvo pradėta grąžinti buvusiems savininkams.
Dabar valstybė per teismus žemę visuomenės poreikiams priversta išpirkinėti iš savininkų”, – apie sunkumus pasakojo Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas Vytautas Petružis.
Gamyklos dar statomos
Kauno LEZ yra sulaukusi 9 investuotojų, jie užėmė apie 50 hektarų. Keturios įmonės jau veikia, penktoji – baigta statyti, o dar keturios pradeda statybos darbus.
Šiuo metu Kauno pašonėje jau investuoti 129 milijonai litų, sukurta 400 darbo vietų.
Dar apie 100 mln. litų investicijų ir beveik 60 darbo vietų pridės baigta statyti ir netrukus pradėsianti veikti bendrovė „Finnfoam” – didžiausia Suomijos šilumos izoliacijos medžiagų gamintoja.
Plėsis oro uosto link
Artimiausiais metais Kauno LEZ numato plėstis į Karmėlavos oro uosto pusę.
Čia iš savininkų ruošiamasi išpirkti apie 40 hektarų ploto teritoriją.
Toje vietoje laisvosios ekonominės zonos teritorija 3 kilometrus ribojasi su oro uostu, tad atsiranda galimybė eksportuojamą produkciją krauti į lėktuvus išvengiant muitinės procedūrų.
Tikima, kad greta esantis didelis krovinių oro uostas, kuris turi bet kokiems lėktuvams tinkamą kilimo taką ir siūlo kokybiškas krovinių tvarkymo paslaugas, Kauno LEZ pakels į aukštesnį konkurencinį lygį.
„Vien tai, kad Kauno LEZ yra įsikūręs šalia du kartus už Klaipėdą didesnio miesto, investuotojus turėtų vilioti didesne kvalifikuotos darbo jėgos pasirinkimo perspektyva”, – įsitikinęs kauniečių perspektyvomis V.Petružis.
Vilioja mokesčių lengvatos
Investuotojus į Lietuvos LEZ traukia ir solidžios mokesčių lengvatos. Visos zonoje įsikūrusios įmonės pirmus šešerius metus yra atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Kitus dešimt metų jos moka tik pusę šio mokesčio.
Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ įmonės miesto savivaldybės biudžetui nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.
Užsienio akcininkams nereikia mokėti mokesčių nuo dividendų.
Taip leidžiama sutaupyti iki pusės visų investicijų. Pavyzdžiui, jei įmonė LEZ teritorijoje investavo 50 mln. litų, jai galima suteikti 25 mln. litų mokesčių lengvatų.
Vidutinėms ir mažoms įmonėms mokestinių lengvatų suma siekia net iki 70 procentų investicijų.