Lietuviams baldų paroda Vokietijoje įkvėpė optimizmo

Baldų kompanija SBA parodoje „IMM Cologne 2011” pristatė naujausias kolekcijas, sukurtas Italijos ir Vokietijos dizainerių.

Šiemet pristatyta ekspozicija buvo didžiausia per visą bendrovės dalyvavimo tarptautinėse parodose laikotarpį.

„Iki mūsų dar neatsirito atsigavimo banga, bet anksčiau ar vėliau pirkėjai grįš. Matyti, kad žmonės nori gyventi gražiau, tik galbūt finansinės galimybės dar neleidžia”, – mano garsių Italijos, Vokietijos, Danijos dizaino kompanijų baldais prekiaujančios bendrovės „Vadasiga” vadovas Vaclovas Daukintis, nepraleidžiantis nė vienos „IMM Cologne” baldų parodos.

Pasak Kelne apsilankiusių SBA baldų kompanijos atstovų, parodoje „IMM Cologne 2011” buvo aiškiai matyti baldų pramonės atsigavimo ženklų.

V.Daukintis taip pat tikino matęs, kad užsienio baldžių nuotaikos jau kur kas geresnės – grįžta pirkėjai. Jis pats šiemet parodoje ieškojo, kuo nustebinti lietuvius.

„Pastebėjau neįtikėtinai minimalistinį, asketišką, švarių formų biuro stalą. Manau, tikrai atvešiu jį į Lietuvos baldų parodą. Jis įkvėpė idėjų būsimai „Vadasigos” ekspozicijai”, – pasakojo V.Daukintis.

„Vadasigos” vadovas pastebėjo, kad į interjerą grįžta jaukumas – dominuoja natūralios gamtos, žemės spalvos, yra tik vienas kitas ryškesnis akcentas. Derinamos įvairios medžiagos – medis ir metalas, tekstilė.

SBA atstovų teigimu, baldų pramonės atsigavimą liudijo ir prabangesni gamintojų stendai, kuriuose pristatyta daugiau brangesnių, taip pat rankų darbo baldų, ir išaugęs parodos populiarumas.

Parodoje dalyviai eksponavo naujausius ryškių spalvų ir apdailos gaminius.

Lietuviams į akį krito tai, jog kompanijos, pristatydamos savo koncepcijas, nevengė originalių ir įdomių sprendimų, atvirai teikė informaciją. Tačiau didelių staigmenų ar baldų gamintojai nepateikė.

Nors kai kurios kompanijos pristatė išskirtinio dizaino kūrinių, įdomių baldų ar apdailos bei tekstilės sprendimų, iš esmės parodoje buvo jaučiama tęstinumo tendencija – stengiamasi pristatyti visavertę gyvenamosios erdvės koncepciją: nuo skandinaviško minimalizmo iki itališko stilingumo.

Prieš porą metų šiurkštūs masyvūs mediniai baldai Vokietijoje buvo nemadingi. Šiemet Kelno tarptautinėje baldų parodoje „IMM Cologne” tokie neapdorotą medį primenantys baldai – naujausia mada. Baldininkai paskelbė juos naujojo vokiško jaukumo simboliu.

Dar visai neseniai pamatę balduose šakų, įtrūkimų ar žievę, vokiečiai raukdavo nosį. Dažnai tokie baldai keliaudavo į šiukšlyną.

„Baldų dizainas buvo pažengęs taip toli, kad nebebuvo prie ko prikibti – lygūs paviršiai, spintos be rankenų. Dabar visiems norisi bėgti nuo tokios tobulybės”, – mugėje vyraujančias tendencijas komentavo dizainerė Gabriela Kaiser.

Vartotojų elgesį stebintys ekspertai teigia, kad reikėjo grįžti prie natūralumo. Iš tiesų grįžimas į gamtą nėra jokia nauja mada, tačiau šiais metais vokiečiai kaip niekada į ją atsisuko.

Atrodo, kad vis dar jaučiama ekonomikos krizė. Kai lauke siaučia vėjai, žmogus ieško užuovėjos tarp keturių sienų. Todėl baldai turi priminti jaukią trobą.

„Kai kurie baldai atrodo taip, lyg kas nors būtų atnešęs juos iš miško ir pastatęs vidury kambario”, – teigė G.Kaiser ir parodė masyvią nelakuoto medžio lovą.

Kam nepatinka masyvaus medžio baldai, gali rinktis kombinuotus, kuriuose medis dera su lakuotais paviršiais – kartais spalvingais, bet dažniausiai baltais.

Kad nebūtų nuobodu, gamintojai siūlo bent vieną lakuotos spintos stalčių nudažyti ryškia spalva, pavyzdžiui, garstyčių geltona arba raudona kaip „Ferrari” automobilis.

Prie rusvo medžio lentynos plokščiaekraniam televizoriui, komodos ar stalo vokiečiai šiemet derina spalvingus minkštuosius kampus ir sofas. Kaip ir kelerius pastaruosius metus, populiariausios spalvos – juoda, pilka, balta.

„Bree” aptraukia sofas melsvu audiniu, „Artanova” siūlo tamsiai žalius krėslus, „Wittmann” aptraukė kėdes ryškiai raudona medžiaga, o „Bretz” pristato šiurkštaus languoto audinio sofas.

„Toks ryškus sofų dizainas irgi demonstruoja naująjį vokiškąjį jaukumą – lengvą, geometrinių formų, žaismingą”, – apie savo baldus kalbėjo vienos kompanijos savininkas Hartmutas Bretzas.

Skirtingai negu miegamojo baldai, madingos kompaktiškos sofos. Nepaisant dydžio, jos labai funkcionalios – lengvai paverčiamos dviviete lova.

Populiariausios medžiagos – natūralios: visų spalvų oda, veltinis ir augalų pluošto audiniai.

Prie tokio natūralumo visiškai nedera televizoriaus ar kitokios aparatūros laidai, apsivynioję apie žurnalinio staliuko kojas.

Gamintojai stengiasi juos paslėpti.

Pavyzdžiui, vos penkių centimetrų storio lentynoje, kurią pagamino kompanija „Hohrizontal 51”, telpa net šeši garsiakalbiai ir daugybė laidų. MP3 grotuvą arba televizorių galima prijungti USB jungtimi.

„Spectral Audio Möbel” siūlo specialų staliuką plokščiaekraniam televizoriui. Jo laidus galima paslėpti staliuko kojoje, o imtuvą ir DVD grotuvą – stalčiuje. Kiti gamintojai ir patį televizorių paslepia už slankiosios sienos arba sieninėje spintoje.

Svarbiausia patalpa vokiečių namuose – virtuvė. Šiemet dar labiau ryškėja pastarųjų metų tendencija sujungti virtuvę su valgomuoju ar gyvenamuoju kambariais.

Laikai, kai šeimininkė viena triūsdavo virtuvėje, praėjo – vokiečių virtuvė vėl tampa būsto centru. Ji – gyvenamojo kambario dalis. O gal atvirkščiai?

Jeigu tikėsime pramonės rinkodaros strategais, virtuvė vokiečiams netrukus taps svarbesnė negu gyvenamasis kambarys, kuris jau anksčiau nurungė svetainę. Architektai ir statybininkai jau dabar palieka butuose viryklei daugiau vietos nei prieš dešimtmetį.

„Virtuvė tampa komunikacijos centru”, – teigė tendencijų tyrimo ekspertas Frankas Hutheris.

Gyventi ir bendrauti virtuvėje tapo įmanoma, kai virtuvės elektros prietaisai, tokie kaip gartraukis, indaplovė, ėmė veikti tyliai.

Gaminti valgį kartu su draugais ar kaimynais Vokietijoje vėl madinga. Po to galima kartu pažiūrėti televizorių – kai kurie gamintojai jį įmontavo į šaldytuvo arba viryklės dureles.

Dabar vokiečių virtuvės – prabangios ir blizgančių paviršių, naudojami moderniausi prietaisai, atitinkantys ekologinius reikalavimus. Ir brangūs – kad nebūtų gėda prieš kaimynus.

„Virtuvė dar netapo svarbiausiu statuso objektu, bet vokiečių troškimų sąraše ji kopia vis aukščiau”, – F.Hutheris įvertino naujausios apklausos rezultatus.

Parodos deimantu tapo dizainerio Philippe’o Starcko sukurta virtuvė, labiau primenanti jaukią skaityklą su elektros prietaisais, suslėptais spintose, ir pačia tyliausia bei ekologiškiausia indaplove pasaulyje. Jos kaina – 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų). Ir tai – ne riba.

Skirtingai nei vokiečių valgiai, jų virtuvės baldai itin populiarūs užsienyje, kaip, beje, ir kiti komplektai. Vokiečių gamintojai daug jų eksportuoja į JAV ir Didžiąją Britaniją, taip pat Kiniją.

Antra vertus, Vokietijoje masiškai parduodami lenkiški ir kiniški baldai. Nenuostabu, juk vokiška kokybė turi savo kainą. Pavyzdžiui, trijų metrų ilgio masyvi medinė knygų lentyna kainuoja 4 tūkst. eurų (14 tūkst. litų).

Kitų šalių dizaineriai, dalyvavę Kelno parodoje, nėra linkę kurti jaukių baldų. Priešingai – jie griebė jautį už ragų arba bandė pralinksminti lankytojus.

„Mes pasistengėme įveikti krizę savaip – siūlome rinktis ne sukeliančias depresiją, bet optimistines spalvas”, – šypsojosi dizaineris Marco Susani, rodydamas citrinų ir mandarinų spalvų fotelius.

Graikų kompanija „Menexis” tikino, kad sofa nebūtinai turi stovėti ant keturių kojų. Daug įdomiau, kai jų 14.

Lankytojų dėmesį traukė ir jauni dizaineriai iš Hamburgo. Jie apvyniojo žurnalinio staliuko kojas baltais autais ir apavė žaliais auliniais batais.

Lietuvių baldininkų stendas, kuris viliojo originalia koncepcija ir apgalvotai išdėstytomis baldų ekspozicijomis, sulaukė itin daug parodos lankytojų dėmesio.

Ekspozicijoje lankytojai susipažino su penkiomis minkštųjų baldų „Oca”, „Lampone”, „Garofano”, „Intreccio”, „Ortensia” bei septyniomis kietųjų baldų „Form”, „Snake”, „Mobil”, „Style”, „Scala”, „Mondrian”, „Pania” kolekcijomis, valgomojo stalais, kėdėmis ir aksesuarais.

Didžiausio SBA baldų kompanijos stendo koncepcija – vartotojams pristatyti vientisus gyvenamųjų erdvių interjerus, kuriuose suderinti kompanijos baldai, aksesuarai, apšvietimas, rekomenduojami spalvų, apdailos, tekstilės deriniai.

SBA stendas buvo sukonstruotas taip, jog derybų zona būtų ovalo formos, o eksponuojamos gyvenamosios erdvės išdėstytos ratu aplink ją. Toks sprendimas leidžia partneriams derybų metu apžvelgti visas zonas nepakilus nuo stalo.

Tradicinė tarptautinė baldų paroda „IMM Cologne” Kelne vyko šešias dienas. Pirmą kartą buvo surengta ir virtuvės baldų bei įrangos paroda „LivingKitchen”, kurioje pristatyti elektros prietaisai ir virtuvės priedai.

Praėjusiais metais nuotaika parodoje buvo nekokia. Nors rengėjai bandė atrodyti optimistiški, plika akimi buvo matyti, jog gamintojams trūksta idėjų. Šiemet ir gamintojų, ir pirkėjų nuotaika daug geresnė.

30 tūkst. kvadratinių metrų plote savo gaminius pristatė 1200 gamintojų – 10 proc. daugiau negu pernai. Parodą aplankė 138 tūkst. žmonių – 38 proc. daugiau negu pernai.

Skaičiai rodo, jog Vokietijos baldų gamintojams krizė baigėsi. 2009 metais jų apyvarta buvo nukritusi 11 procentų, praėjusiais metais ji vėl padidėjo 2 proc., šiemet prognozuojamas dar 2 proc. augimas.

Baldų gamintojams vilties teikia tai, kad vokiečiai netrukus norės atnaujinti savo būstą. Pavyzdžiui, daugiau kaip 10 mln. vokiečių virtuvės baldus pirko prieš daugiau kaip 15 metų.

Gamintojams rūpesčių kelia išaugusios žaliavų, pirmiausia medienos, odos ir stiklo, kainos. Baldininkai dar prieš mugę paskelbė, jog baldai Vokietijoje pabrangs 10 proc., o odiniai – net iki 25 proc.