Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) maždaug 60 kvadratinių metrų Vilniuje esantį butą įmonei nuomoja nuo 2007 metų.
„Nenorėjau jokių nemalonumų. Todėl, pradėjusi nuomoti butą, įregistravau Mokesčių inspekcijoje individualią veiklą”, – pasakojo buhalterio išsilavinimą turinti Lina.
Pagal tuo metu galiojusį Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, nuomoti arba parduoti nekilnojamąjį turtą buvo galima įregistravus individualią veiklą pagal pažymą.
Lina buvo sudariusi sutartį, pagal kurią pati sumokėdavo už būsto šildymą, elektrą, komunalines paslaugas, o nuomininkui, pateikdama išlaidų išklotinę, išrašydavo sąskaitą faktūrą.
Kas mėnesį įmonė jai sumokėdavo bendrą pinigų sumą – nuompinigius ir būsto mokesčius.
„Taip buvo patogiau ir patalpas besinuomojančiai įstaigai, ir man. Įmonei nereikėjo atlikti daugybės pavedimų, o man – baimintis, kad kokie nors mokesčiai liks nesumokėti”, – sakė Lina.
Nustebino reikalavimas
Kasmet nuo 2008-ųjų Mokesčių inspekcijoje pildydama gyventojų pajamų deklaraciją ji nurodydavo metų pajamas bei sąnaudas. Nuo susidariusio skirtumo sumokėdavo 15 proc. GPM.
„Esu buhalterė, seku įstatymų pokyčius. Kai pernai gruodį buvo pakeistas Gyventojų pajamų įstatymas, suklusau: kaip teks baigti metus?
Pagal pakeistą įstatymą, patalpų nuoma nebelaikoma individualia veikla”, – sakė Lina.
Atsakymo ilgai laukti neteko. Sausio pradžioje ji sulaukė skambučio iš Mokesčių inspekcijos. Jos, kaip ir kitų būstą nuomojančių žmonių, buvo paprašyta išregistruoti individualią veiklą.
„Maniau, kad tai – normalus reikalavimas: parašysiu prašymą ir manęs nebeliks individualios veiklos vykdytojų sąrašuose.
Bet sausio 25-ąją nuvykusi į Mokesčių inspekciją buvau nemaloniai nustebinta: darbuotojos prašymu turėjau nurodyti, kad individualią veiklą nutraukiu nuo 2009-ųjų gruodžio 31 dienos. Kodėl? – atsakymo į šį klausimą Lina dar negavo. Tad kol kas neišregistravo ir individualios veiklos.
Mokesčiai gerokai padidėjo
GPM įstatymo pataisos priimtos pernai gruodžio 11-ąją, bet įsigaliojo atgaline data. Taip, anot Linos, žmonėms buvo atimta galimybė pasirengti permainoms.
„Pati būčiau sudariusi kitokią nuomos sutartį – komunalinius mokesčius būčiau patikėjusi mokėti pačiam nuomininkui. Dabar komunalininkams atitekę pinigai tapo mano pajamomis, nors realiai jų negavau”, – piktinosi vilnietė.
Žmonės, atgaline data atsisakantys individualios veiklos, už praėjusius metus mokės nuo visų pajamų apskaičiuotą GPM. Neliko individualios veiklos – neliko ir galimybės GPM skaičiuoti nuo pajamų ir sąnaudų skirtumo.
Lina apskaičiavo, kad jai teks mokėti gerokai didesnį GPM.
Vien tik už komunalinėms išlaidoms skirtas pajamas, kurių realiai ji negavo, teks sumokėti apie 450 litų. O bendra mokesčių suma apskritai padidėjo maždaug 652 litais.
Skirtumas – akivaizdus
„Pavyzdžiui, mano metų pajamos už nuomą buvo 12 tūkstančių litų. Kad jas gaučiau, patyriau 8400 litų išlaidų – komunalinės paslaugos, nekilnojamojo turto nusidėvėjimas, nuomojamo inventoriaus nusidėvėjimas”, – skaičiavo Lina.
Gautas pelnas siekė 3600 litų. Pagal ankstesnę tvarką „Sodrai” reikėjo sumokėti 607,5 lito (33,75 proc. nuo pusės pelno) ir pajamų mokestį (15 proc. pelno) – 540 litų. Iš viso mokesčiai sudarė 1147,5 lito.
Skaičiuojant GPM pagal naują tvarką, kai taikomas 15 proc. tarifas visoms įplaukoms, tektų mokėti 1800 litų.
Norėjo gero?
Giedrė Balčytytė
Finansų ministro patarėja
„Nuomos santykiuose painu atskirti, kada nekilnojamasis turtas (NT) nuomojamas vykdant aktyvią komercinę veiklą, o kada tiesiog disponuojama turimu NT, siekiant gauti tam tikrą kapitalo grąžą.
Anksčiau, kol nebuvo pakeistas GPM įstatymas, NT nuoma buvo apmokestinama skirtingai. Tai kėlė ginčų, kaip kvalifikuoti nuomotojų veiklą: ar ji – individuali, ar ne. Todėl buvo nutarta panaikinti nuomos apmokestinimo skirtumus.
2009 m. nekilnojamojo turto nuomą, kaip individualią veiklą, buvo deklaravę apie 350 gyventojų. Nekilnojamojo turto nuomos pajamas kaip ne individualios veiklos pajamas nuo 2005-ųjų kasmet deklaruoja apie 30–40 tūkst. žmonių.
Pakeitus įstatymą, nuomos apmokestinimo sąlygos pagerėjo. Nes anksčiau nuo individualios veiklos pajamų buvo mokamos „Sodros” įmokos (28,5 proc. nuo pusės pelno), privalomojo sveikatos draudimo įmokos (9 proc. nuo pusės pelno), o nuo viso pelno – 15 proc. pajamų mokestis. Tad visa mokesčių našta sudarė 33,75 proc. gaunamo pelno. Pakeitus įstatymą, liko tik gyventojų pajamų mokestis, kuris sudaro 15 proc.”
Patarė tiesiog nutraukti veiklą
Darius Buta
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas
„Mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai individualią veiklą pagal pažymą vykdė (nuomojo nekilnojamąjį turtą ar jį pardavė) daugiau kaip 700 gyventojų.
Su jais buvo susisiekta ir rekomenduota išregistruoti šią veiklą nuo 2009 metų gruodžio 31 dienos, nes tokios veiklos nuo 2010 metų sausio 1 dienos neliko.”
Įstatymas atgaline data netaikomas
Gintaras Balčius
Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas” konsultantas
„Finansų ministerija neįvertino neigiamų padarinių, kuriuos žmonėms sukelia GPM įstatymo pakeitimai. Žmonės, kurie vertėsi individualia veikla, pateko į sudėtingą situaciją. Kadangi įstatymo pataisos įsigaliojo atgaline data, jie, deklaruodami pajamas, nebegalės nuskaityti išlaidų. Jiems GPM padidės.
Mokesčius reglamentuojantys įstatymai turėtų įsigalioti po pusmečio, kad žmonės galėtų įvertinti pokyčius. Bet pas mus nuolat taikomos išimtys: įstatymai, kurie priimami tvirtinant biudžetą (taip buvo ir dėl naktinės mokesčių reformos, ir dėl šio GPM įstatymo), atima iš žmonių bet kokią galimybę pasirengti pokyčiams.
Jei žmonės neatsisakytų individualios veiklos, pažeistų įstatymą. Todėl lieka vienintelė išeitis: inicijuoti ginčą su Mokesčių inspekcija ir kreiptis į Konstitucinį teismą, kad pažeidimas – įstatymo taikymas atgaline data – būtų ištaisytas.”