Tačiau jis pabrėžė, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos
vadovybė dės visas pastangas išlaikyti didelę dalį šalies
biudžeto pajamų užtikrinančią dabartinę energetikos politiką,
kuri remiasi dujų ir naftos eksportu kontroliuojant vamzdynus.
Eksperto nuomone, Lietuvos pastangos įgyti didesnę energetinę
nepriklausomybę pasinaudojant ES taisyklėmis dabar įneš įtampos
į dvišalius santykius, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu gali duoti
priešingą - teigiamą - rezultatą.
„Šiuo atveju Maskvoje nebuvo suteikta didelės reikšmės
posūkiui Europos politikoje, kad visai energetikos politikai taikomas
naujas standartas ir () visos šalys, kuriose yra kokių nors
nukrypimų nuo šio projekto, anksčiau ar vėliau privalės jas
palikti ir pereiti prie bendrų normų“, - Lietuvos žurnalistams
Maskvoje sakė A.Riabovas.
„Aplinkybių verčiama Rusijos valdžia po kažkurio laiko bus
priversta peržiūrėti savo nuostatas ir mokytis žaisti pagal naujas
europines taisykles“, - sakė ekspertas.
Anot jo, sprendžiant energetines problemas Rusijos vadovybė kol
kas laikosi tradicijos linijos, paremtos dvišalėmis derybomis su
atskiromis ES šalimis, ir nėra pasiruošusi dirbti aplinkoje, kurią
turėtų sukurti Trečiasis energetikos paketas.
„Trumpuoju laikotarpiu mūsų laukia pakankamai sunkios derybos,
santykiai. Aš neatmetu ir kokių nors politinių nepasitenkinimo
demaršų“, - sakė A.Riabovas, paklaustas, kaip Trečiojo energetikos
paketo įgyvendinimas paveiks Rusijos santykius su Lietuva.
„Mano nuomone, užduotis diplomatams slypi tame, kaip sumažinti
neigiamas pasekmes. Jos bus, tai neišvengiama“, - kalbėjo
politologas.
Tačiau jis pabrėžė „visiškai sutinkantis“, jog Lietuvoje
įgyvendinus Maskvą dabar erzinančią ES direktyvą vėliau tai gali
tapti vienu iš pretekstų santykiams pagerėti, nes sumažės
galimybės politizuoti energijos išteklių tiekimo klausimus.
ES tikisi, kad vadinamajame Trečiajame pakete įtvirtintas
tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir
dujų sektoriuose didins konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir
energetinį saugumą.
„Man atrodo, antroji problema yra istorija. Jos reikia imtis,
ypač po Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo“, - teigė
A.Riabovas.
Kalbėdamas apie Baltijos šalių santykių su Rusija
perspektyvas, jis teigė, jog apie šias valstybes politinėse
diskusijose Maskvoje nuolat nekalbama.
„Jei yra kokių nors įvykių, problemų, atsiranda ir diskursas,
kai problemos nutolsta, dingsta ir diskursas. Dabar jau nebekalbama
bendrai apie Baltijos šalis, kadangi yra skirtingi interesai ir
prieigos būdai“, - sakė politologas.
„Tačiau kas liečia Rusiją ir šį Europos regioną, pastaruoju
metu pastebimi šiokie tokie teigiami postūmiai. Jie susiję ne su
kokiais nors vertybiniais pokyčiais, o išskirtinai su eksporto bei
įsitvirtinimo Europoje ir pasaulyje siekiančio Rusijos elito
pragmatiniais interesais“, - dėstė ekspertas.
Pasak jo, pokyčius lemia bandymai santykius „pragmatizuoti“, nes
Lietuva, Latvija ir Estija yra Rusijai ekonominiu požiūriu
strategiškai svarbiame Baltijos jūros regione.
„Tai ryškiau matosi Rusijos ir Latvijos santykiuose, ypač po
prezidento Valdžio Zatlero vizito. Buvo ir bandymas sukurti
istorinių klausimų komisiją. Nesiimu svarstyti, kiek tai sėkminga.
Buvo ambasadoriaus Latvijoje Vešniakovo pareiškimas dėl okupacijos,
ne tiesioginis, bet suteikęs spaudai dingstį interpretuoti“, - sakė
A.Riabovas.
Vis dėlto, jo nuomone, klausimas, kaip teigiamus impulsus
paversti ilgalaike dvišalių santykių strategija, lieka.
„Manau, kol kas idėjų, kaip tą padaryti, nėra. Yra tik
impulsai“, - kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, ilgalaikės strategijos atsiradimą gali paskatinti ne
tik šalių vyriausybės ar stambios kompanijos, bet ir vidutinis
verslas bei nevyriausybinės organizacijos.
„Jei šiuose procesuose bus dinamikos, po tam tikro laiko bus
galima kalbėti apie kažkokią ilgalaikę strategiją santykiuose su
Baltijos šalimis, o tarp jų ir Lietuva“ , - reziumavo A.Riabovas.