Spėjama, kad uostas per penkerius metus galėjo netekti dešimčių milijonų litų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas dėl galimų pažeidimų tyrimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Sausis – rekordinis
Šiemet sausį Klaipėdos uoste perkrauta 3,177 mln. tonų krovinių – beveik 600 tūkst. tonų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Geriausių uosto istorijoje rezultatų pasiekta dėl kelių priežasčių. Uoste buvo susikaupusi dalis gruodžio mėnesio krovinių, nes prastos oro sąlygos tada trukdė krauti sausakrūvius laivus.
Prisidėjo Rusijos ir Lenkijos vežėjų problemos dėl krovinių sausumos keliais gabenimo kvotų.
Taip pat pamažu gerėja ekonominė situacija – daugėja krovinių konteineriuose, trąšų, metalų, šįmet pavyko į Klaipėdą pritraukti naujų krovinių.
Bijo neteisingų žingsnių
Rezultatai geri, bet uosto direkcija negali normaliai dirbti. Kartais ji nežino, kaip elgtis, kai praeityje galbūt padaryta nusikalstamų veiksmų.
„Reikia tęsti darbus, bet bijome patys pasielgti neteisingai. Jeigu dešimt žingsnių buvo neteisėti, baisu, kad ir vienuoliktas gali būti pripažintas neteisėtu”, – sako E.Gentvilas.
E.Gentvilas tikisi, kad jo nuogąstavimai pagrįsti. Direkcijoje buvo sudaryta darbo grupė, atliktas vidaus ir nepriklausomas auditas. Visų išvados panašios. Šiuo metu dėl keturių epizodų atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Driekiasi įtarimų šleifas
Įtariama, kad jūrų uosto direkcija sudarydavo palankias sąlygas rangos darbus uoste vykdžiusiai bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika”. Teigiama, kad rangovui buvo pavėluotai pateiktos finansinės pretenzijos, pavėluotai įforminami darbo defektai.
Į „Klaipėdos hidrotechnikos” sąskaitą pervesti pinigai iš anksto žinant, kad teismo nutartimi bendrovės sąskaitai bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Pakeistos sutarčių su bendrove esminės sąlygos, neturint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo ar net gavus iš jos neigiamą atsakymą.
Įtarimų kelia aplinkybė, kad „Klaipėdos hidrotechnikai” už kubinį metrą iškasto grunto mokėta 73 litai. Ankstesniais metais kaina siekė 17 litų. Būtent tiek dabar mokama ir naujiems rangovams.
Kreipėsi į teisėsaugą
E.Gentvilą stebina, jog kartais skubėta atsikratyti uosto direkcijos pinigų, sumokėjus pradinėse sutartyse nenumatytus avansus. Direkcijos pinigus laikant banke būtų bent gauta palūkanų. Pernai uosto direkcija vien iš jų uždirbo maždaug milijoną litų.
„Ne mano pareiga vykdyti teisėsaugos institucijų veiklą. Todėl kreipėmės į STT ir apygardos prokuratūrą.
Prašome, kad jos atliktų direkcijos veiklos patikrinimą nuo 2006 metų. Dalis nuo to laiko pasirašytų sutarčių dar nėra pasibaigusios”, – sakė E.Gentvilas.
Nuostoliai – milžiniški
Patys uosto direkcijos vadovai negali objektyviai ištirti situacijos dar ir dėl to, kad vieni žmonės, kurių parašai yra ant dokumentų, jau nebedirba, su kitais nėra galimybių susikalbėti.
Teisės ir personalo skyriaus vadovas išėjo tėvystės atostogų, vyriausioji finansininkė nuo sausio pradžios serga. E.Gentvilas nusprendė pasidomėti, ar pagrįstai medikai jai kas savaitę pratęsia nedarbingumo pažymėjimą.
„Siekiame, kad būtų nustatyta uosto direkcijai padaryta žala ir kaltieji. Skaičiuoti žalą – ne mano reikalas”, – griežtai kalbėjo E.Gentvilas.
Tiesa, paprašytas įvertinti nuostolius E.Gentvilas spėjo, kad jie gali sudaryti apytiksliai 50–70 milijonų litų.