Šiandien Vyriausybė turėtų apsispręsti, kurioje vietoje reikėtų kurti Kauno viešąjį logistikos centrą – Kaunui priklausančiame Palemone ar Kauno rajone esančioje Karmėlavoje.
Kauno miesto valdžia nerimauja, jog pasirinkus gerokai brangesnį antrąjį variantą gali žlugti garsusis „Rail Baltica” projektas.
„Jei europinė vėžė bus nutiesta iki Kauno, o logistikos centrą Vyriausybė kurs visai kitoje vietoje – Kauno rajone, „Rail Baltica” Lietuvai neduos tokios naudos, kokios mes tikimės”, – „Lietuvos rytui” teigė Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Surėmė ietis
Logistikos centro savo teritorijoje nori ne tik Kauno miesto, bet ir rajono valdžia.
Pastaroji turi savų rėmėjų – Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) valdančią bendrovę ir Ūkio ministeriją. Pasirinkus Kauno rajoną logistikos centras būtų kuriamas LEZ teritorijoje.
Tačiau steigti logistikos centrą Kauno LEZ Lietuvai kainuotų kur kas brangiau ir užtruktų ilgiau. Europinė geležinkelio vėžė į Karmėlavą net nesuplanuota, nes, anot „Lietuvos geležinkelių” vadovų, vargu ar atsipirktų.
Už logistikos centro steigimą atsakinga Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo priimti kompromisinį sprendimą.
„Logistikos centro steigimą siūlome pradėti Palemone. Ten jau yra dalis reikiamos infrastruktūros. Tai pati geriausia vieta geležinkelio terminalui. Centrui augant jo plėtra vyktų į Kauno LEZ pusę”, – aiškino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Nepaisydami to kauniečiai dar nėra ramūs, kad logistikos centras bus kuriamas jų mieste. Šio klausimo svarstymas Vyriausybėje ir ministerijose gerokai užtruko.
Politikai subruzdo
Jau pasirodė svarstymų žiniasklaidoje, kad taip galėjo nutikti, mat Kauno LEZ lobistai bando daryti įtaką politikams, kad būtų priimtas ne Kaunui, o Kauno rajonui naudingas sprendimas.
Dėl to subruzdo ir Kauno konservatoriai.
Jei Vyriausybė nutartų logistikos centrą statyti Kauno rajone, konservatoriams prieš savivaldos rinkimus tai prilygtų smūgiui į paširdžius.
Kaina gerokai skiriasi
Viceministras A.Štaras tikino, kad pradėti logistikos centro kūrimą Palemone Lietuvai kainuotų ne tik pigiau.
Pasirinkus šį variantą „Lietuvos geležinkeliai” tam galėtų panaudoti ir 2007–2013 metais skirtą Europos Sąjungos paramą.
Kauno viešojo logistikos centro vietos analizę atlikusios bendrovės „Ernst & Young” išvadose teigiama, kad logistikos centrą steigiant Palemone jis pradėtų veikti 2014–2015 metais.
Pasirinkus Karmėlavą jis atsirastų tik 2016 metais arba dar vėliau.
Centro steigimas Palemone kainuotų apie 64 mln. litų, o Karmėlavoje – apie 110 mln. litų.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas neseniai pripažino, jog ginčus dėl logistikos centro reikia kuo greičiau baigti ir vieta nėra tokia svarbi.
Kitu atveju Kauno regionas gali likti be nieko.
Jeigu ginčai užsitęs, logistikos centrams skirtos lėšos atiteks Vilniui ir Šiauliams, kuriuose šis procesas, anot Susisiekimo ministerijos, yra gerokai pažengęs.