Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymai, tarp kurių yra
tokios priemonės, kaip šalių įstatymuose numatyti įsiskolinimų
apribojimai ir vėlesnis gyventojų išėjimas į pensiją, buvo
pristatyti praėjusią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime ir
sulaukė kitų šalių kritikos.
„Kalbant apie šį kuriamą konkurencingumo paktą... mes sakėme,
kad norėtumėme pakviesti jame dalyvauti iki šiol euro
neįsivedusias šalis“, - sakė A.Merkel per spaudos konferenciją
Varšuvoje, po derybų su N.Sarkozy ir Lenkijos prezidentu Bronislawu
Komorowskiu.
„Šis paktas suteikia dideles reformų galimybes ir jis yra
atviras, todėl norėtumėme, kad jame dalyvautų ir mūsų draugai
lenkai..., nes jie yra reformas vykdanti šalis su (fiskalinės)
konsolidacijos tradicija“, - sakė A.Merkel.
Lenkijos valstybės skolos ribos jau dabar yra nustatytos šalies
konstitucijoje.
Šalies centro dešiniųjų vyriausybė siekia neleisti, kad
valstybės skola viršytų 55 procentus bendrojo vidaus produkto
(BVP). Todėl vyriausybei pagal įstatymą teks ženkliai sumažinti
išlaidas, o tai ji norėtų atidėti, atsižvelgdama į šiais metais
vyksiančius rinkimus.
A.Merkel taip pat atmetė į euro zoną neįeinančių šalių
priekaištus, esą 17-ka euro zonai priklausančių šalių
priiminėja sprendimus, kurie daro įtaką visos 27-ių šalių
Bendrijos ekonomikai.
„Mes taip pat sakėme, jog gali atsitikti taip, kad euro šalys
gali atskirai susitikti aptarti tam tikrų euro problemų, kurias gali
nagrinėti tik euro šalių grupė“, - pridūrė ji.
Šių metų antrąjį pusmetį Lenkiją perims pusmečio
pirmininkavimą ES.