Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos
šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste
planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų
pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.
Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas
trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.
„Jei, kaip kalbama, statytojas būtų „Gazprom“ dukterinė
įmonė, tai būtų „Gazprom“ terminalas, ir Lietuva tam nepritars.
Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva“, - BNS sakė Seimo
Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.
Anot parlamentaro, „yra žinių, kad terminalas būtų skirtas
eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka „Gazprom“ interesus“.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pirmadienį žurnalistams
sakė, kad Baltijos šalys visiškos priklausomybės nuo „Gazprom“
gali atsikratyti tik įgyvendinusios nuosavybės atskyrimo direktyvas
ir pasistatę suskystintų dujų terminalą.
„Negalime planuoti tokių suskystintų dujų terminalų Baltijos
valstybėse, kuriuos pastačius nebūtų garantijų, kad jie netarnaus
eksportui“, - spaudos konferencijoje sakė premjeras.
A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad Latvijos Vyriausybė kol kas
neplanuoja perimti magistralinių vamzdynų kontrolės - Ryga,
įgyvendindama ES direktyvą, ketina pasinaudoti išimtimi.
„Sąlyga yra viena - tai magistralinių tinklų viešasis valdymas
ir suskystintų dujų terminalas, kuris tikrai dirba importui, o ne
eksportui, kad ir to paties „Gazpromo“. Šiuo atžvilgiu, kaip
žinote, Latvija nėra kol kas suplanavusi savo dujotiekio sistemoje
magistralinių tinklų visos kontrolės“, - sakė A.Kubilius
žurnalistams po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į
terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija „Itera
Latvia“, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su
„Gazprom“ bei „E. On Ruhrgas“ valdo Latvijos dujų bendrovę „Latvijas
Gaze“.
Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės
atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus - Rygos uostas
yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių
tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų
dujų transportavimą.
Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas
dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje,
iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.
Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali
komisija paskyrė įmonę „Latvenergo“ įvertinti suskystintų dujų
terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija,
bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti
konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis
narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada.
„Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus
aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama
„Gazprom“ įtaka“, - BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos
Vyriausybės pareigūnas.
Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus „aiškus
projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių
sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo
sudėtis“.
Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas
Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos
ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo
jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir
Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.
Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš „Gazprom“.