Penktus metus trunkantis buvusios kineskopų gamybos milžinės Panevėžio bendrovės „Ekranas” bankrotas artėja prie pabaigos. Milžiniški gamybinių ir administracinių patalpų plotai parduodami pusvelčiui.
Tas pat – ir Alytuje. Tik čia pirkėjų beveik nevilioja net ir menka likusių pastatų kaina.
Nenorėjo praleisti progos
Praėjus pusketvirtų metų nuo bendrovės „Alytaus tekstilė” bankroto paskelbimo pavyko parduoti pirmąjį iš keturių didžiausių jos objektų – vienuolikos aukštų maždaug 7000 kvadratinių metrų administracinį pastatą.
Po šešerių varžytynių tik septintosiose atsirado pirkėjas, įsigijęs pastatą už pradinę kainą – 210 tūkstančių litų.
„Pasitaikė proga įsigyti prekę už labai palankią kainą. Ar lietuvis gali praleisti tokią progą? Dar suradau bendramintį draugą bendram pirkiniui. Taip pat Lietuvos pilietį, bet kol kas apie jį nieko daugiau nenoriu sakyti.
Įsigijome pastatą kaip investiciją. Kartu – ir kelis nuomininkus. Su jais pratęsėme sutartį.
Nuoma domisi ir tarptautinės bendrovės”, – pasakojo bendrovės „Alytaus chemija” direktorius Saulius Klizas.
Atpigo daugiau nei 10 kartų
2007 metų vasarą paskelbus „Alytaus tekstilės” bankrotą, beveik visas jos turtas buvo įkeistas bankams už paskolas, išskyrus administracinį pastatą ir audimo fabriką.
Iš pradžių bandyta iš varžytynių parduoti iškart visus beveik 180 tūkstančių kvadratinių metrų pastatus su 30 hektarų žemės sklypu už 52 milijonus litų. Beveik tiek siekė įmonės įsipareigojimai kreditoriams.
Pirkėjų neatsiradus, turtas buvo išskaidytas ir pradėtas pardavinėti dalimis. Ne kartą mažinta jo kaina nukrito iki 4 milijonų litų.
Tačiau kol kas jo parduota mažiau nei ketvirtadalis, o gauta suma nesiekia milijono litų. Net ir bankroto procedūros administravimo išlaidos didesnės.
„Kreditoriai netrukus vėl rinksis ir spręs, kaip greičiau parduoti likusius pastatus. Juos išlaikyti kainuoja, būklė sparčiai prastėja.
Savivaldybė tikrai nenorės perimti tokio turto, jei nepavyktų jo parduoti”, – teigė „Alytaus tekstilės” bankroto administratorės bendrovės „Baklis” įgaliotasis asmuo Rimgaudas Jacevičius.
Šeši aukštai – už buto kainą
Panevėžyje – kiek kitokia padėtis, nors „Ekrano” bankrotą administruoja tas pats „Baklis”. Jau parduota apie 95 procentus bankrutavusios įmonės turto. Tik ne ką brangiau nei Alytuje.
„Niekad nebūčiau patikėjęs, kad „Ekrano” bendrovės gamybinius ir administracinius pastatus teks parduoti taip pigiai.
Kvadratinio metro kaina tesiekia apie 50 litų”, – sakė „Ekrano” bankroto administratorės bendrovės „Baklis” įgaliotasis asmuo Gintaras Gelčys.
Prieš porą mėnesių buvo nupirktas buvusios kineskopų gamyklos centrinis administracinis pastatas. Jo 4289 kvadratinių metrų patalpų pradinė kaina buvo keli milijonai litų.
Keletą metų pastatas stovėjo tuščias ir nešildomas. Pernai lapkritį šis statinys buvo parduotas maždaug už ketvirtį milijono litų. Už tiek, kiek kainuoja dviejų kambarių butas Vilniuje.
Neperka net pusvelčiui
Šiais metais sausį buvo skelbiamos varžytynės, kuriose turėjo būti parduodami dar du gamyklos teritorijoje esantys administraciniai pastatai.
Per 700 ir per 300 kvadratinių metrų ploto kelių aukštų statiniai įkainoti juokinga suma: kiekvienas – vos per 100 tūkstančių litų. Tačiau aukcionas vis vien neįvyko, nes neatsirado pirkėjų.
Dar 2007 metais, prieš prasidedant „Ekrano” bankroto procedūroms, G.Gelčys sakė pasidomėjęs, kokia yra gamybinių ir administracinių patalpų paklausa.
Iki krizės Panevėžio regione per metus vidutiniškai būdavo parduodama apie 35 tūkst. kvadratinių metrų tokių patalpų.
Po „Ekrano” bankroto į rinką pateko 209 tūkstančiai kvadratinių metrų papildomo gamybinio ir biurų ploto. Šios patalpos buvo įvertintos 120 milijonų litų. Tikėtasi, kad atsiras vienas pirkėjas, kuris norės įsigyti visus statinius.
Pradžioje viena bendrovė rimtai pasiryžo pirkti visą „Ekrano” nekilnojamąjį turtą. Ji pasiūlė mokėti apie 70 milijonų. Kreditorių komitetas sutiko.
Tačiau sandoris neįvyko – sutrukdė prasidėjusi krizė.
Potencialių pirkėjų ir pardavėjų derybos užtruko maždaug metus. Per tą laiką nekilnojamojo turto kainos žaibiškai ritosi žemyn.
Laimėjo turintys grynųjų
Tuomet „Ekrano” kreditorių komiteto posėdyje buvo pasirinktas mažiausiai geidžiamas scenarijus – statinius parduoti atskiriems pirkėjams.
Vis labiau pingantys pastatai būtų sulaukę kur kas daugiau pirkėjų, jeigu jie būtų galėję gauti bankų paskolas. Tačiau įkeistiems „Ekrano” pastatams pirkti bankai nebeskolino.
Laimėjo tie verslininkai, kurie turėjo savo pinigų, – už juos kritusiomis rinkos kainomis pusdykiai įsigijo nekilnojamojo turto.
Tiekėjai negaus nieko
* Visas parduodamas „Ekrano” turtas buvo įvertintas beveik 300 mln. litų. Iš jų 120 mln. kainavo statiniai. Šiuo metu už parduotą „Ekrano” turtą gauta 60 milijonų litų.
* Po bankroto „Ekrano” bendrovė liko neatsiskaičiusi su 4,5 tūkst. kreditorių. Tai daugiausia – buvę darbuotojai.
* Iš viso savo kreditoriams bendrovė skolinga 295 mln. litų. Iš jų 195 mln. – bankams, 9,5 mln. – buvusiems darbuotojams. Likusius – valstybinėms institucijoms bei tiekėjams.
* Planuojama, kad už parduotą bendrovės turtą gauti pinigai turėtų padengti skolas bankrutavusios bendrovės darbuotojams. Dalis atiteks bankams.
* „Turėtų įvykti stebuklas, kad savo pinigus atgautų trečiosios eilės kreditoriai. Juos sudaro „Ekranui” medžiagas, detales bei energijos išteklius tiekusios bendrovės ir verslininkai”, – sakė G.Gelčys.