Anot „Lietuvos draudimo“ atstovės Ernestos Dapkienės, nors trečiadienio rytą skaičiuota, kad žaloms atlyginti reikės 0,5 mln. litų, tačiau šie skaičiai – dar ne galutiniai. Prognozuojama, kad žalas patyrusių gyventojų pranešimų skaičius pasieks 500, o išmokoms reikės apie 900 tūkst. litų.
Vis dėlto, kaip lrytas.lt sakė E.Dapkienė, nors tikėtasi, kad antradienį Lietuvoje siautėjusi audra bus panaši į pernai rugpjūtį šalį siaubusius vėjus, tačiau ji praėjo pakankamai ramiai.
"Lietuvos draudimo" duomenimis, labiausiai nuo vėtrų nukentėjo Šilutė, Priekulė ir Klaipėda. Pastarojoje vėjo greitis siekė 30 metrų per sekundę (1999-aisiais Lietuvoje praūžusio uragano Anatolijaus vėjo greitis siekė 32 metrus per sekundę).
Daugiausia vėtros sulaužė pastatų stogus, tvoras, užgriuvusios medžių šakos apgadino automobilius. Būta ir rečiau pasitaikančių žalų – tai suplėšyti krovininių automobilių tentai.
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ iki trečiadienio 9 val. ryto buvo įregistravusi 26 įvykius, o jų žalai atlyginti rezervavo 180 tūkst. litų. "PZU Lietuva" mano, kad didysis srautas pranešimų apie žalas jau suplaukęs.
Nors siautėjusio vėjo dažniausiai padaryta žala – nuplėšti stogai, statinių detalės, tačiau „PZU Lietuva“ užfiksavo įvykį, kai Klaipėdos rajone buvo nuneštas degalinės stogas, o Tauragėje įgriuvo individualaus namo siena.
Kaip lrytas.lt sakė „PZU Lietuva“ atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė, bendrovė negavo nei vieno pranešimo apie vėjo apgadintą KASKO draudimu draustą automobilį.
Dėl vakar vykusios audros padarytos žalos turtui draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ jau gavo 57 klientų pranešimus. Prognozuojama, kad žalų skaičius bus apie 70, o išmokų suma gali siekti 300 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dėl patirtų nuostolių daugiausia pranešimų sulaukta iš Klaipėdos, Šilutės, Alytaus, Kauno, Vilniaus, Telšių ir kitų miestų. Turto draudimu apsidraudusiems klientams vidutinė šios audros sukelta žala gali siekti 4-5 tūkst. litų.
„Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl audros nuplėštų namų, ūkinių pastatų stogų, pažeistų elektros linijų, dėl nuvirtusių medžių pažeistų sienų. Taip pat gavome pranešimų apie nuverstą kaminą, skliautus, įgriuvusį balkoną, viename bute iškrito langas. Didelė žala patirta Alytuje, kur audra suniokojo gamyklos įrengimus“, – teigia T. Nenartavičius. Galutiniai audros nuostoliai bus žinomi po trijų darbo dienų, kadangi per tokį laikotarpį klientai turi pranešti apie patirtas žalas.
Draudimo bendrovė "If" užregistravo per 30 stipraus vėjo sukeltų žalų, kurių nuostolių suma sieks apie 100 tūkst. litų. Anot bendrovės Turto žalų departamento vadovės Giedrės Vitkauskienės, tikėtina, kad žiemai nebūdingos audros nuostoliai dar augs maždaug pusantro karto, nes per tokį trumpą laiką ne visi žmonės, kurių turtas nukentėjo, suskubo kreiptis į draudimo bendrovę.
Pasak G.Vitkauskienės, dažniausia šios audros žala – stogo dangos sugadinimas, tačiau žmonės kreipiasi ir dėl skersvėjo išdaužytų durų ir langų stiklų, nuplėštų reklaminių iškabų ar apgadintų automobilių.
Kaip skelbia „Lietuvos draudimas“, pernai, lyginant su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai Lietuvos gyventojams pinigine išraiška išaugo virš penkių kartų: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų. Daugiausiai žalos pridarė audros (apie pusė visų nuostolių gyventojams), taip pat - liūtys, potvyniai ir krušos.
Ūkininkų turtui gamta pernai padarė beveik 4 kartus daugiau nuostolių, nei 2009 m., įmonės nukentėjo taip pat keturis kartus daugiau – verslui dėl neigiamo gamtos poveikio pernai atlyginta žalų už 2 mln. 563 tūkst. litų, 2009 m. nuostoliai dėl gamtos išdaigų sudarė kiek daugiau nei 700 tūkst. litų.
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad įmonėms daugiausiai žalos pridarė audros, kurių sukelti nuostoliai buvo du kartus didesni, nei 2009 m. ir siekė 1 mln. 116 tūkst. litų.
„Po audrų, kurios sudarė beveik pusę nuostolių verslui, įmonės labiausiai kentėjo nuo liūčių ir krušos (net keturis kartus daugiau nuostolių, nei 2009 m.) Žymiai išaugo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudikams teko atlyginti žalas ir dėl nuošliaužų bei panašių nelaimių, kokių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, - konstatuoja „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Beveik du kartus pernai išaugo ir KASKO draudimu reguliuojamų gamtos sukeltų nuostolių suma, o verslo segmente KASKO draudiminių įvykių nuostoliai augo 30 proc. „Lietuvos draudimo“ specialistai pastebi, kad transporto priemonės stiprių liūčių metu vis dažniau užvažiuoja ant stipriai apsemtų kelio ruožų ir vandeniui patekus į variklius patiria hidrosmūgius. Bendrai 2010 m. „Lietuvos draudimas“ dėl ekstremalių gamtos sąlygų (audrų, potvynių, plikledžio) sugadintiems automobiliams remontuoti išmokėjo 7,7 mln. litų.