Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius savo ruožtu
pareiškė, kad apie regioninį suskystintų dujų terminalą reikia
kalbėti platesniame pertvarkų energetikos sektoriuje
kontekste, ir
atkreipė dėmesį, kad Latvija kol kas neketina taip kaip Lietuva
įgyvendinti ES direktyvos dėl dujų sektoriaus ir perimti
magistralinių šalies dujotiekių.
Anot A.Ansipo, Baltijos šalims būtų naudinga turėti vieną
galingą terminalą, kuris galėtų gauti Europos Sąjungos (ES)
paramą. Į tokį terminalą pretenduoja Latvija, bet Lietuvos
pareigūnai yra išsakę abejonių, įtardami, kad projektas Rygoje
gali būti susijęs su „Gazprom“ interesais.
„Negaliu sakyti, kad jau turime sprendimą, bet galiu pasakyti,
kad po šios dienos susitikimo turime idėjų, kaip artėti prie
sprendimo“, - per spaudos konferenciją Estijoje sakė A.Ansipas.
„Akivaizdu, kad trys ar daugiau nei trys tokie terminalai būtų
per daug Baltijos šalims. Taigi, turime susivienyti, kad galėtume
efektyviau panaudoti ES ir mūsų pačių mokesčių mokėtojų
pinigus. Akivaizdu, kad turime turėti tik vieną, bet ypač
produktyvų“, - kalbėjo Estijos Vyriausybės vadovas.
Lietuvos Vyriausybė sako ketinanti iki 2014 metų pastatyti
mažesnio galingumo terminalą Klaipėdoje. Jį planuojam statyti savo
lėšomis, nepretenduojant į ES paramą, nes tai gali užvilkinti
procesą. Ateityje, anot Vyriausybės, Lietuva galėtų pasiūlyti
akcijų Latvijai ir Estijai.
Latvija Rygos uoste norėtų statyti galingą terminalą, tačiau
Lietuvos pareigūnai teigia laukiantys garantijų, kad šis objektas
nedidintų „Gazprom“ įtakos ir nebūtų naudojamas eksportui. Tai
grindžiama Latvijos pozicija kol kas neperimti magistralinių
dujotiekių valdymo ir tuo, kad projektą gali įgyvendinti „Itera
Latvia“, antrinė Rusijos bendrovės įmonė.
„Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose
nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus
didinama „Gazprom“ įtaka“, - praėjusią savaitę BNS Vilniuje sakė
aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.
Premjeras Andrius Kubilius penktadienį per bendrą spaudos
konferenciją Estijoje sakė, kad dėl būtinų sprendimų
liberalizuoti ir sujungti elektros rinkas Baltijos šalyse klausimų
nekyla, bet „dujų sektoriuje yra didesnių iššūkių“.
Kiek vėliau Lietuvos radijui A.Kubilius sakė, kad reikia
kalbėti ne vien apie terminalą, bet apie visą kompleksą - bendros
rinkos sukūrimą, jungtis su Lenkija ir Suomija.
„Mes planuojame statyti nedidelį terminalą Klaipėdoje ir
nepretenduojame su tokiu terminalu į didelius regioninius projektus.
Apie regioninį projektą bus galima kalbėti toliau ir kalbėsime“, -
sakė A.Kubilius.
„Bet kuris terminalas - ar Lietuvoje, ar Latvijoje, ar Estijoje -
neveiks be rinkų sukūrimo, be europinių rinkos atskyrimo principų,
kuriuos Lietuvoje jau pradedame įgyvendinti dujų sektoriuje, tuo
tarpu mūsų kaimynai dar to nedaro“, - sakė A.Kubilius.