Į LESTO bendrovę sujungti visuomeniniai elektros tiekėjai – Rytų skirstomieji tinklai ir VST vartotojus šiurpina sąskaitomis už sausį suvartotą elektros energiją.
„Prieš porą dienų pasipylė kolegų verslininkų telefono skambučiai, kad elektra pabrango.
Pats esu individualios įmonės savininkas, gavau LESTO sausio mėnesio sąskaitą.
Pasirodo, tarifas padidėjo maždaug 4 proc. – šoktelėjo iki 0,49 lito už kilovatvalandę”, – pyktelėjo Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus.
Jo nuomone, smulkiosios įmonės už elektros energiją turi teisę atsiskaityti kaip ir buitiniai vartotojai: valstybės reguliuojamuoju tarifu.
Kodėl šiemet pabrango elektra? Atsakymų į šį klausimą verslininkas negavo nei iš Energetikos ministerijos, nei iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK).
„Mes, kaip smulkiosios įmonės, elektros biržoje šįmet nedalyvaujame. Nors ir ta birža juokinga: kabelis – vienas, o skirstytojų – galybė”, – mestelėjo G.Stoškus.
Padidėjo galios mokestis
Pasak VKEKK elektros skyriaus vedėjo Dariaus Liutkevičiaus, juridiniams asmenims šįmet padidėjo galios dedamoji: nuo suvartoto elektros kiekio nepriklausanti leistinos naudoti galios kilovato kaina per mėnesį.
„Kita vertus, daugelis vartotojų turi instaliuotą daug didesnę galią nei realiai naudoja.
Pavyzdžiui, žemosios įtampos elektros tinklų efektyvumas tesiekia 10 proc.
Todėl elektros energijos perdavimo sąnaudos didelės, o perdavimo įkainiai didžiausi Europoje”, – sakė D.Liutkevičius.
Įmonės, kurių leistinoji naudoti galia nesiekia 30 kW, pirkti elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo turės nuo 2012-ųjų.
Anot D.Liutkevičiaus, nors tokios prievolės šiuo metu nėra, šios įmonės gali rinktis nepriklausomą elektros tiekėją.
Taip esą sutaupytų mokesčių už elektros energiją.
Sąskaitos sukėlė pyktį
Tačiau atrodo, kad verslininkai prievarta varomi rinktis vadinamuosius nepriklausomus tiekėjus. Jei ne, mokėsi daugiau. Tuo įsitikino bendrovės „Hesona” savininkas ir vadovas Viliumas Malinauskas.
„Elektros energijos dienos tarifas gruodį buvo 0,32 lito, sausį – 0,37 lito už kilovatvalandę. Maksimalios apkrovos tarifas šoktelėjo nuo 0,46 lito iki 0,51 lito.
Negana to, kad elektra pabrango, šįmet atsirado ir naujas mokestis – už faktinę elektros energijos gamybą.
Jis mūsų įmonės sąskaitą už sunaudotą elektros energiją padidino 3300 litų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio”, – piktinosi V.Malinauskas.
Sausį „Hesona” neveikė, darbininkai atostogavo. Tačiau vien už apšvietimą bendrovę pasiekė 15,8 tūkst. litų LESTO sąskaita. Tuo tarpu gruodį, kai vyko darbas ir elektra buvo šildomos patalpos, bendrovė sumokėjo ne ką daugiau – 21,4 tūkst. litų.
„Bandžiau aiškintis, iš kur tas mokestis už elektros energijos gamybą. Esą taip yra todėl, kad dar nepasirinkome nepriklausomo tiekėjo. Bet nėra paprasta jį susirasti: keletą mėnesių užgaišome.
Pasirodo, iš dešimties pasiūlytų įmonių vos trys išties tiekia elektros energiją.
Visos kitos arba apskritai neegzistuoja, arba nežinia kuo verčiasi”, – patirtimi dalijosi V.Malinauskas.
Laikas rinktis išseko
Nuo šių metų sausio įmonės, kurių leistinoji naudoti galia yra 100 kW arba didesnė, privalėjo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Pernai tokia prievolė buvo nustatyta įmonėms, kurių leistinoji galia yra lygi 400 kW arba didesnė.
To nepadarius vartotojams tenka naudotis visuomeninio tiekėjo LESTO paslaugomis. Jiems elektros energija parduodama už kainą, kuria tiekėjas elektros energiją įsigijo tam tikrą mėnesį.
Praėjusių metų patirtis liudija, kad elektros energijos įsigijimo kaina svyravo: ji buvo ir didesnė, ir mažesnė nei gyventojų mokama.
Tiekėjams smulkių klientų nereikia
Valdas Jurkevičius,
Elektros biržos „Baltpool” rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas„Iki šiol smulkesnėms įmonėmselektros energijos fiksuotą kainą nustatydavo valstybė ir garantuodavo, kad ji nesikeis.
Dabar, kai kainos nereguliuojamos, šie vartotojai elektros energiją gali pirkti iš nepriklausomų tiekėjų. Jie paprastai siūlymus teikia fiksuodami kainą metams. Galima energiją ir toliau pirkti iš LESTO, bet jos parduodamos elektros kaina kinta kas mėnesį.
Šiuo metu vartotojams tenka rinktis kurį nors iš tiekėjų. Bet smulkesnės įmonės, kurių prisijungimo prie skirstymo tinklų galia didesnė nei 100 kW, jiems ne itin patrauklios.
Mat jie jau tiekia elektros energiją didesniems vartotojams. Be to, mažų klientų rizika tapti nemokiems didesnė.
Todėl nepriklausomi tiekėjai smulkiesiems kilsteli ir elektros energijos pardavimo kainą arba reikalauja, kad už juos kas nors laiduotų, pavyzdžiui, bankas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išduoda licencijas nepriklausomiems tiekėjams, bet ne visi jas gavę užsiima tokia veikla. Tai vartotojams irgi gali sukelti sunkumų.”