„Aš manau, kad Lietuva nebėra šalis, kurioje užsieniečiai
gali filmuoti kokybiškai ir ganėtinai pigiai. Mes iškrentame iš
visos Europos žemėlapio, nes mes neturime mokestinių lengvatų
kinui išleistiems pinigams“, - sakė bendrovės „Baltijos kino
paslaugos“ atstovė Lineta Mišeikytė.
Pasak jos, dėl mokestinių lengvatų, kai kūrėjams grąžinama
10-20 proc. filmo gamybai išleistų pinigų, kino rinka atsigavo
Vengrijoje, Čekijoje, kitose valstybėse, o Lietuvą Baltijos regione
aplenkė Latvija. Anot pašnekovės, Rygos valdžia įvedė minėtas
lengvatas ir kitomis priemonėmis prisideda prie projektų
pritraukimo.
„Baltijos kino paslaugos“, pasak L.Mišeikytės, pernai turėjo
vos du nedidelius projektus: Klaipėdoje su britų kompanija statytą
filmą „Išgyvenant Lemties dieną“ kanalo „Discovery“ užsakymu bei
filmą „Georgijaus kryžiaus didvyriai“, „History Channel“ užsakymu.
„Trečiąjį filmą, kurį turėjome daryti „Discovery“ kanalui
„Laivo „Titanikas“ skendimas“ mes praradome dėl mokestinių lengvatų
nebuvimo Lietuvoje ir dėl Kino studijos paviljono praradimo (...)
Šitas projektas nuvažiavo į Latviją ir sėkmingai buvo pastatytas
Rygos kino studijoje. Tai buvo 0,5 mln. eurų projektas, filmavimas
truko tris savaites, nors dekoracijas statė ir didžiąja dalimi
aptarnavo lietuvių žmonės“, - tvirtino L.Mišeikytė.
Apie tai, kad latviai, įvesdami mokesčių lengvatas, aplenkė
lietuvius, kalbėjo ir bendrovės „Nordic Productions“ atstovė Milda
Leiputė.
„Tai yra pagrindinis masalas. Man skaudžiausia, kad latviai mums
nušluostė nosį. Latvijoje pernai metais buvo vykdomas didžiulis
japonų projektas. Korėjiečiai vykdys šįmet (...) Japonai
rekomendavo korėjiečiams važiuoti į Latviją, nes jie ten gali
sutaupyti ir ten geros lokacijos. Aš esminių skirtumų tarp Latvijos
laukų ir Lietuvos laukų nematau. Į Latviją važiuoja lietuviai
dirbti“, - BNS sakė M.Leiputė.
Pasak jos, „Nordic Productions“ pernai bendrovei pasisekė, kad ji
dirbo prie italų televizijos serialo „Ratilai vandenyje“. Šiuo metu
yra planuojamas projektas taip pat kartu su italais. Filmą turėtų
režisuoti 1991 metais Oskaru už „Viduržemio jūrą“ apdovanotas
Gabrielle'is Salvatoresas.
„Yra labiau daug rimtų projektų, tačiau pirmiausiai klausiama,
ar mes turime kokį nors mokesčių grąžinimą, mokestinę
lengvatą. Vien dėl to labai daug projektų išvažiuoja kitur“, -
tvirtino M.Leiputė.
L.Mišeikytė taip pat tvirtino, kad svarbiausias užsienio
kūrėjų, prodiuserių klausimas - kokios Lietuvoje yra mokesčių
lengvatos. Be to, jie domisi, ar Lietuvoje yra kokia nors oficiali
institucija, besirūpinanti kinu. Didelės žalos padarė ir Lietuvos
kino studijos pastato nugriovimas, nes dabar Lietuva neturi kinui
skirtos bazės.
„Baltijos filmų paslaugų“ atstovė tvirtino, kad įstatymo
projektas, gerinantis situaciją, yra paruoštas, tačiau jo
priėmimas juda labai lėtai.
„Mes visi tikimės, kad kažkas pajudės, pasistūmės, bet, kiek
iš savo kolegų žinau, tos prognozės nėra labai optimistinės“, -
sakė „Nordic Productions“ atstovė.