Pavasarį pranašauja sužaliavusios palangės

Namuose žmonės daigus augina ne tik norėdami sutaupyti. Daugelis tiesiog nori žinoti, kad augina tikrai tos veislės augalą, kokio norėjo.

„Juk praėjo tie laikai, kai daržovių daigus namuose augindavo tik pensininkai”, – neabejoja bendrovės „Syngenta seeds” atstovybės Lietuvoje rinkodaros direktorius Kęstautas Valevičius. Kelerius pastaruosius metus sėklų prekyba Lietuvoje vis didėja.

Neretai, kad būtų pigiau, parduoti daigus auginantys žmonės sėklų prisirenka ir iš savo jau auginamų pomidorų. Dar gerai, jei jie – ne hibridai. Kitaip augalai gali išaugti visai ne tokie, kokių tikėtasi, neturintys tam augalui būdingų savybių.

Nusprendusiems patiems užsiauginti daigų specialistai pataria netaupyti perkant sėklas. Pavyzdžiui, garsių pasaulyje agrokoncernų hibridinės sėklos tikrai nėra pigios, tačiau aukštos kokybės, skirtos profesionalams.

Pasak K.Valevičiaus, hibridai įprastų veislių augalus lenkia derlingumu, atsparumu ligoms ir kenkėjams, ilga vegetacija. Tokių augalų priežiūra lengvesnė, o derlius – kelis kartus didesnis.

Daržovės, išaugintos iš hibridinių sėklų, turi daugiau vitaminų, mikroelementų, fruktozės. (Plačiau apie įmonės „S & G” sėklas ir jų įsigijimą – internete www.darzoviuseklos.lt.)

Pirmiausia, o tai bene sunkiausia – apsispręsti, ką ketinate užsiauginti. Juolab kad nuo sėklų pakelių parduotuvių lentynose raibsta akys.

Vietos ant palangės neverta užimti daigais augalų, kurie sėkmingai užauga atšilus orams sėjami tiesiai į atvirą gruntą ar po priedanga.

Pavyzdžiui, lauko agurkus daug paprasčiau sėti tiesiog į dirvą – pridengti daržo plėvele, jie sėkmingai sudygsta ir auga.

Tiesiai į dirvą reikėtų sėti ir nemėgstančias persodinimo gėles, pavyzdžiui, nasturtas, kvapiuosius pelėžirnius, grakščiąsias gubojas.

Neverta nusiminti, jei namuose neturite vietos visiems norimiems augalams. Labai smagu, jei pavyksta rasti bendraminčių, taip pat auginančių daigus. Galima susitarti ir pasisėti skirtingų veislių augalų ar gėlių, o vėliau apsimainyti.

Bene populiariausi palangių gyventojai ankstyvą pavasarį – pomidorai. Kokius rinktis? Vienokių veislių sėklų reikia norintiems užsiauginti keletą pomidorų balkone įkurdintuose vazonuose, kitokių – kieme turintiems šiltnamį.

Vienas svarbiausių veiksnių renkantis pomidorų veisles – jų aukštis.

Žemaūgiai sodinami lauke arba džiugina akį vazonuose. Aukštaūgiai, kurių aukštis siekia 2–3 metrus, keliauja į šiltnamį. Jiems būtinos atramos, juos reikia daugiau genėti, tačiau ir derlius bus didesnis nei žemaūgių.

Ankstyvųjų veislių ar hibridiniai pomidorai pradeda derėti praėjus 100–110 dienų nuo sudygimo, vėlyvųjų – po 120 dienų ar kiek vėliau.

Ar džiaugsimės derliumi, priklauso ir nuo auginimo sąlygų. Net geriausios veislės, tačiau prastai prižiūrimas augalas skurs.

Kada sėti pomidorus, priklauso nuo to, kur jie bus auginami.

Jei sėklos daiginamos 20–25 laipsnių temperatūroje, o vėliau daigai auga šviesioje ir šiltoje (17–22 laipsnių) vietoje, į nuolatinę auginimo vietą jie tinkami sodinti po 50–55 dienų, vėsesniame kambaryje auginami – po 60 dienų.

Todėl jei daigus ketinate auginti šiltnamyje, pomidorus reikėtų sėti vasarį. Kad galėtumėte daigus į nešildomą šiltnamį pasodinti gegužės mėnesį, sėti reikėtų kovo pradžioje ar viduryje.

Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje sėjami tie pomidorai, kurie bus auginami lauke.

Panevėžio rajono gyventoja Irena Vaičiūnienė jau pasėjo paprikas. Kadangi jos ilgai dygsta ir lėtai auga, sėjamos anksčiau nei, tarkim, pomidorai.

Abi daržoves panevėžietė sėja taip pat. Į nedidelius indus beria sluoksnį žemės ir ją gausiai sudrėkina. Ant viršaus pabėrusi sėklyčių, jas užberia plonu sluoksniu žemės, bet jos jau nešlapina.

Indelį moteris apgaubia polietileniniu maišeliu ir laiko ant šildomų grindų. Kol pasirodo daigeliai, žemės nedrėkina. Kai tik sėklytės pradeda dygti, indelius pastato ant palangės, kitaip šviesos negavę daigeliai nesistiebs ir reguliariai laistytomi.

Paprikos sudygsta per porą savaičių, pomidorai – greičiau. Kai daigeliai užaugina pirmuosius tikrus lapelius (stiebo apačioje užaugantys skilčialapiai neskaičiuojami), juos jau galima pikuoti.

Pomidorai pikuojant sodinami giliau nei augo iki tol – iki pat skilčialapių. Paprikų daigai – tokiame pat gylyje, kaip augo iki tol.

Pasak I.Vaičiūnienės, paprikos nelabai mėgsta būti persodinamos. Todėl turint daugiau vietos arba jei tereikia vos kelių daigų, galima į nedidelius vazonėlius pasėti po porą sėklyčių.

Daigeliams paaugus, prastesnis pašalinamas, o antrasis gali nejudinamas augti iki pat sodinimo šiltnamyje.

Panašiu metu, kaip ir paprikas, reikėtų sėti salierus – šie taip pat dygsta ilgokai, maždaug dvi savaites. I.Vaičiūnienė jų sėklyčių tiesiog paberia ant labai smarkiai sudrėkintos žemės ir uždengusi palieka šiltoje vietoje.

Pomidorams, paprikoms, salierams sėti panevėžietė naudoja negilias plastikines dėžutes.

O štai porams, kuriuos ji sėja kovo antroje pusėje, patinka gilesni indeliai.

Ten jie auga tol, kol iškeliauja į daržą – pikuoti jų nereikia. Nuo porų sėjos iki daigų sodinimo į lysvę praeina 50–60 dienų.

Ar daigios sėklos, galima sužinoti subėrus jas į pasūdytą vandenį (0,5 litro vandens – 1 arbatinis šaukštelis druskos). Sėti verta tik tas sėklas, kurios nugrimzta į dugną, iš likusių vandens paviršiuje gero derliaus nesulauksite arba jos nedygs.

Paprikų, pomidorų, agurkų sėklas prieš sėjant galima apie 20 minučių palaikyti kalio permanganato tirpale (šis turėtų būti švelniai rožinės spalvos).

Sėkloms mirkyti tinka įvairūs daiginimą skatinantys preparatai, kurių parduotuvėse dabar gausu, ar net vanduo su medumi (pastarojo reikia tiek, kiek vandenyje lieka išplovus stiklainį nuo medaus).

Vasarį jau reikėtų pasirūpinti namuose žiemojančiomis pelargonijomis, fuksijomis, begonijomis.

Rūsyje žiemojusius begonijų gumbus galima pradėti budinti. Jei tiksliai žinote, kur gumbo viršus, o kur – apačia, galite juos sodinti į vazonėlius su durpių bei žemės mišiniu, tik viršutinė gumbo dalis turi likti neužberta žemėmis, kol ūgliukai gerokai prasikals.

Jei baiminatės gumbą pasodinti aukštyn kojomis arba ketinate jį dalinti, padėkite į šiltesnę ir šviesesnę vietą ir palaukite, kol pradės kaltis ūgliukai. Dalijant gumbą svarbu, kad kiekvienoje dalyje būtų bent po vieną bundantį ūgliuką ir dalis šaknų, o pjūvio vietą reikia pabarstyti pelenais bei padžiovinti.

Fuksijos, pelargonijos genimos be gailesčio. Tuomet krūmai bus gražesni, labiau žydės, o nugenėtus ūglius pasodinę užsiauginsite naujų augalų.

Genint pelargonijas nuo krūmo apačios paliekami 5–6 lapai. Sveiki jaunų fuksijų ūgliai patrumpinami trečdaliu, senesnių – perpus.

Į žemę, kurioje augs pomidorai, galima įmaišyti medžio pelenų. Vienam litrui žemės reikia saujos pelenų.

Pomidorų derlius priklauso nuo daigų kokybės. Ypač svarbu, kad jų šaknys būtų tankios, stiprios. Susiruošus pikuoti, galima išrauti kelis daigus ir patikrinti, ar gerai išsivysčiusios jų šaknys. Jei jos silpnokos, daigus dar reikėtų paauginti kelias dienas mažiau laistant.

Pomidorai išpikuojami į ne didesnius nei 10–12 centimetrų skersmens indelius. Tuomet jų šaknys vystosi geriau nei per dideliuose vazonuose.

Jei pomidorų daigai vazonuose ima labai stiebtis, pastatykite juos į vėsesnę vietą, nuskabykite apatinius (tikruosius) lapelius. Taip 7–10 dienų sustos jų augimas, o per tą laiką stiebeliai sustorės.

Labai svarbu pomidorų daigus pasodinti laiku. Pavėlavus kerai iš šaknų augina daug atžalų, vėliau pradeda derėti. O pernelyg anksti pasėti ir ilgokai vazonuose augę daigai, pasodinti į nuolatinę vietą, ilgiau neprigyja, skursta, sumažėja derlius.