Per pastaruosius trejus metus vaistinių skaičius smuktelėjo nuo 1515 iki 1483.
Smulkesnės vaistinės rinkoje vis sunkiau beišsilaiko. Jų savininkams tenka arba skelbti bankrotą, arba parduoti verslą.
Tačiau pagausėjo vaistinių tinklams priklausančių filialų. 2008-ųjų pabaigoje jų buvo 1100, praėjusių metų gruodį – 1142.
Atgijo po bankroto
Utenos rajono savivaldybės tarybos nariui, Darbo partijos skyriaus pirmininkui priklausiusi Gintaro Vidžiūno vaistinė – Utenoje veikė keturi jos filialai – bankrutavo maždaug prieš pusantrų metų, kreditoriams palikdama 2,5 milijono litų skolų.
Įtarimai tyčiniais bankrotais vaistinių rinkoje yra ganėtinai dažni.
Bankrutavusi G.Vidžiūno vaistinė atgijo 2009-ųjų gruodį – tose pačiose patalpose veiklą pradėjo „Express vaistinė”.
„Express vaistinė” išsilaikė vos metus. Bet bankrotas metė šešėlį – tiekėjai reikalaudavo už vaistus mokėti iš anksto.
Vienintelės šios įmonės verslo maitintojos buvo kaimo ambulatorijos ir medicinos punktai – laimėjusi Utenos pirminio sveikatos priežiūros centro skelbtą konkursą, vaistais ji aprūpindavo kaimo vietoves.
Vasario pradžioje bendrovės „Express vaistinė” akcijas nupirko įmonė „Saulėgrąžų vaistinė”, valdanti tinklą „Litfarma vaistinė”.
Pasak tinklo „Litfarma vaistinė” direktoriaus Vaido Sliesoraičio, šių vaistinių vietos strategiškai geros.
Naujieji savininkai perėmė ir bendrovės „Express vaistinė” įsipareigojimą – vaistais aprūpinti kaimo vietoves.
Gresia bankrotų banga
Pastaruoju metu „Saulėgrąžų vaistinė” įsigijo dar porą vaistinių – Šilalėje ir Tauragėje.
„Gauname daug pasiūlymų iš neįstengiančių rinkoje išsilaikyti farmacijos įmonių.
Vaistinių finansiniai rezultatai yra tragiški. Tai lyg uždelsto veikimo bomba – bankrotai netruks pasipilti.
Net ir nedidelės vaistinės yra „pravalgiusios” dešimtis tūkstančių litų.
Tos, kurios iš tiekėjų gauna vaistų kreditan – be išankstinio apmokėjimo, šiaip ne taip dar laikosi”, – sakė V.Sliesoraitis.
Jo tvirtinimu, rinkoje šiek tiek saugiau jaučiasi tik didieji vaistinių tinklai, nors ir jų pelnas, anot pašnekovo, nedidelis.
Plėtros neplanuoja
Didžiausią vaistinių tinklą valdanti bendrovė „Eurovaistinė” neplanuoja plėtros.
Pasak „Eurovaistinės” valdybos pirmininkės Raimondos Kižienės, bendrovė dar 2009-aisiais uždarė keletą nuostolingų vaistinių. Praėjusiais metais didesnių pokyčių neįvyko – dvi uždarytas vaistines pakeitė dvi naujai atidarytos.
„Lietuvoje vaistinių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, vienas didžiausių ES. Todėl rinkoje vaistinėms tenka konkuruoti ne tik paslaugų kokybe, bet ir vaistų kainomis. Tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl vaistinių mažėja”, – sakė R.Kižienė.
Jos teigimu, pokyčiams vaistinių rinkoje neigiamą įtaką daro ribojama vaistų kainodara, vartojimo mažėjimas ir gyventojų emigracija. Todėl sunkiausia vaistinėms išsilaikyti mažesniuose miestuose, kur ir gyventojų mažiau, ir jų perkamoji galia mažesnė.
Rinka tampa monopolinė
„Situacija bloga. Valstybė leidžia vaistinių rinkai monopolėti. Nieko nauja, juk valstybę maitina smulkusis ir vidutinis verslas. Bet sąlygos farmacijos rinkoje jam nuolat sunkinamos”, – kirto Provincijos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkas Saulius Jasiulevičius.
Valstybė, anot S.Jasiulevičiaus, reguliuoja maždaug tris ketvirtadalius rinkoje esančių vaistų kainų – kompensuojamųjų, receptinių, berecepčių.
„Todėl ji turėtų garantuoti ir minimalią rinkos dalį – licencijos turi būti išduodamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių vaistinės aptarnaujamoje teritorijoje”, – aiškino S.Jasiulevičius.
Minėtos asociacijos siūlymu Seime yra įregistruotos Farmacijos įstatymo pataisos. Jose numatyta, kad viena vaistinė turėtų aptarnauti 2500 gyventojų teritoriją.
Didieji vaistinių tinklai
UAB „Eurovaistinė” – 241 filialas
UAB „Nemuno vaistinė” (valdo „Camelia vaistines”) – 229 filialai
UAB „Tamro vaistinė” (valdo „Šeimos vaistines”) – 215 filialų
UAB „Gintarinė vaistinė” – 136 filialai
UAB „Norfos vaistinė” – 68 filialai
UAB „Saulėgrąžos vaistinė” (valdo „Litfarma vaistines”) – 47 filialai
UAB „Apotheca vaistinė” – 43 filialai
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2011 m. sausio 31 d. duomenys.