Net 84 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad sutiktų dirbti uoliau. Visgi tik 57 proc. teigė, jog darbe sudaromos sąlygos taip elgtis. Beveik trečdalis darbuotojų (27 proc.) norėtų ir galėtų dirbti daugiau, tačiau jaučia, kad jų bendrovės pačios tam užkerta kelią.
„Šis tyrimas rodo, kad didelė dalis darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti ir neefektyvūs, nors ir galėtų dirbti daugiau nei reikalauja jų esamos pareigos“, – sako „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.
Dauguma tyrime dalyvavusių Europos bendrovių valdybos narių ir vadovų supranta, kad nemotyvuoti darbuotojai yra viena didžiausių problemų versle, tačiau tik nedaugelis vadovų imasi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. 4 iš 10 respondentų teigė, kad darbuotojų įsitraukimo problema tik labai retais atvejais yra aptariama valdyboje.
Kai padalinių vadovai jaučiasi negalintys daryti įtakos darbuotojų motyvacijai, jie net negalvoja apie būdus, kurie ją padidintų. Tuomet vadovai tiesiog atlieka savo tiesioginės atskaitomybės darbus.
Aukščiausiojo lygio vadovai paprastai neįvertina viduriniosios grandies vadovų įtakos darbuotojų motyvacijai – tik 13 proc. bendrovių „galvų“ sutinka, kad vidurinio lygio vadovai yra atsakingi už darbuotojų įsitraukimą.
Trečdalis (33 proc.) viduriniosios ir žemesnės grandies vadovų lygiuojasi į linijinius vadovus dėl jų asmeninio įsitraukimo ir motyvacijos, o 17 proc. teigia, kad vadovai ar vadovų komanda turi įtakos jų įsitraukimo lygiui ir motyva
Ketvirtis (23 proc.) viduriniojo ir žemesniojo lygio vadovų teigia, kad jų bendrovės visai nevertina darbuotojų motyvacijos. Bendrovėse, kurios taiko įvairius motyvacijos vertinimo metodus, 40 proc. darbuotojų netiki metodų efektyvumu ir mano, kad tai neparodo tikrojo darbuotojų motyvacijos lygio.
Šis tyrimas parodė, kad didelė dalis Europos bendrovių vadovai neišnaudoja savo darbuotojų potencialo.