Prezidentūros Spaudos tarnyboje BNS patvirtino, kad gautas
A.Milinio prašymas jį atleisti iš pareigų.
„Turiu tokių žinių ir, manau, kad jis pasielgė teisingai“, -
BNS paklausta, kaip vertina tokį A.Milinio žingsnį, tvirtino
prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Viešėdama Kaune Lietuvos prezidentė pareiškė, kad jai kelia pagrįstų abejonių Kauno apygardos teismo pirmininko elgesys, kai prezidentūrai buvo persiųstas kolegų parašus galimai suklastojusio teisėjo Arvydo Stankaus prašymas jį atleisti iš darbo savo noru.
A.Milinis šį prašymą persiuntė neinformuodamas apie teisėjo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimo klastojimo.
Kiek anksčiau komentuodama įvykius Kauno apygardos teisme šalies vadovės patarėja Solveiga Cirtautienė minėjo, jog išaiškėjusios galimos klastotės bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.
A.Milinis traukiasi tik iš teismo pirmininko pareigų. Teisėju
jis kol kas ketina likti.
Teismo vadovo prašymas bus persiųstas svarstyti Teisėjų
tarybai. Gavusi jos pritarimą, prezidentė nuspręs, ar atleisti
A.Milinį iš Kauno apygardos teismo pirmininko pareigų.
Susisiekti siu pačiu A.Miliniu ketvirtadienį BNS nepavyko. Jo
tarnybiniu telefonu atsiliepusi teismo darbuotoja teigė, kad
pirmininkas išvykęs, ir nepranešė, ar grįš.
Antradienį prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad teismo
pirmininkas turėjo žinoti apie galimą parašų klastojimą po
teismo sprendimais, tačiau persiuntė įtarimus sukėlusio
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą
atleisti iš pareigų savo noru, neinformuodamas apie pradėtą
tyrimą.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno
apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro
Kryževičiaus pareiškimą.
G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjas A.Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po
nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą
pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė
ir Kęstutis Dargužis.
Teisėjų parašai galėjo būti suklastoti mažiausiai trijose
bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš
įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl
14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus.
Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų
verdiktų.
K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys
nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse - esą kolegija
buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse
dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių
nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi
nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.