Vyrų nedarbo lygis 2010 m. buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 proc., moterų - 14,4 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų - 4 procentiniais punktais.
Mieste nedarbo lygis 2010 m. buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 procentų, kaime - 22,4 proc. 2009 m. mieste nedarbo lygis buvo 12,6 proc., kaime - 16,5 proc.
Jaunimo (15-24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 procentinio punkto ir buvo 35,1 proc.. 2010 m. jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.
Statistikos departamento vertinimais, 2010 m. bedarbių skaičius siekė 291,1 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., išaugo 1,3 karto. 2010 m. kas devintas 15-74 metų amžiaus gyventojas buvo bedarbis, 2009 m. - kas dvyliktas.
2010 m. 41,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, t. y. asmenys, ieškantys darbo metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių 2010 m. buvo 120,6 tūkst. Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 2,3 karto.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių skaičius buvo 312,1 tūkst., arba 1,5 karto daugiau nei 2009 m.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2010 m. šalies ūkyje dirbo 1 mln. 344 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2009 m., sumažėjo 72,2 tūkst., arba 5,1 proc. Per metus užimtų gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo statyboje - 29,3 tūkst. (23,9 proc.), pramonėje - 22,2 tūkst. (8,5 proc.), nežymiai padidėjo profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje - 4,2 tūkst. (9,3 proc.), nekilnojamojo turto operacijų įmonėse - 1,6 tūkst. (13,5 proc.).
15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2010 m. sudarė 57,8 proc., per metus jis sumažėjo 2,3 procentinio punkto.
Išankstiniais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2010 m. buvo 9,6 proc. Aukščiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo Ispanijoje - 20,1 proc., žemiausias - Nyderlanduose - 4,5 proc.
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2010 m. nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 9,6 proc., Japonijoje - 5,1 proc.
"DnB NORD" grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, kad nedarbo lygis pavasarį aptirps dėl neišnaudotų gamybos pajėgumų.
Pasak ekspertės, darbo rinka Lietuvoje atsigauna lėčiau nei Estijoje ir Latvijoje. Nors ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje tyrimo duomenimis smuktelėjo 0,7 proc. punkto iki 17,1 proc., mėnesiniai darbo rinkos rodikliai Lietuvoje buvo prastesni nei kaimyninėse šalyse, o metinis nedarbo lygio augimas buvo vienas didžiausių ES – 17,8 proc. arba 4.1 proc. daugiau nei 2009 metais.
"Nors verslo atstovų nuotaikos giedrėja, dauguma jų dabartinę ūkio situaciją vertina su didele atsargumo doze.
Didžioji dalis mažmeninės prekybos vadovų (81 proc.) ir pramonės atstovų (83 proc.) neketina didinti darbuotojų skaičiaus. Statybos sektoriuje artimiausiais mėnesiais yra žadama netgi išretinti darbuotojų gretas. Neženklaus darbo vietų mažinimo skaičiaus augimo galima laukti paslaugų sferoje ir pramonėje", - teigia J.Rojaka.
Kita vertus, ekonomistė mano, gamybos pajėgumai pramonėje pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje yra išnaudojami vos 70 proc., o išsivysčiusiose ES valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje – šis rodiklis svyruoja apie 85 proc. Tai reiškia, kad siekiant toliau didinti apsukas ir vykdyti padidėjusius užsakymus, Lietuvos įmonių vadovai bus privesti samdyti daugiau darbuotojų.
Anot J.Rojakos, reikšmingesnio darbo rinkos pagyvėjimo galima laukti jau balandį.