Įprastą padangos keitimą teks pamiršti

„Pradūriau padangą, o mano mašinoje nei kėliklio, nei atsarginio rato nėra. Gal taviškis ratas tiks? Pagelbėk”, – atsiliepęs mobiliuoju telefonu išgirdau draugo prašymą.

Naują „Citroen C3” bandantis kolega neatsitiktinai paskambino man. Mat žinojo, kad vairuoju tam pačiam Prancūzijos automobilių gamintojų koncernui priklausantį „Peugeot RCZ” modelį. Tad atsarginis ratas turėtų būti universalus ir tikti abiem automobiliams.

Tačiau „Peugeot” nei atsarginio rato, nei kėliklio nėra.

O standartinėje abiejų automobilių įrangoje esantis padangos remonto rinkinys – specialios sandarinimo putos ir 12 voltų kompresorius orui pripūsti – „Citroen C3” vairuotojui padėjo tiek, kiek numirėliui kompresas.

Putos tiesiog ištekėjo iš padangos, mat skylė buvo didesnė, nei automobilio gamintojas buvo numatęs.

Tad, užuot per kelias minutes prakiurusį ratą pakeitus atsarginiu, teko sugaišti daugiau nei dvi valandas.

Iš pradžių – nuvažiuoti į artimiausias padangų remonto dirbtuves, pasiskolinti kėliklį, grįžti prie „Citroen”, nusukti ratą, vėl nuvežti jį į dirbtuves, kad permontuotų.

Paklaustas, ar turi nors kokią 17 colių padangą, meistras mostelėjo ranka: „Ten, kieme, po sniegu turėtų būti pora.”

Iš sniego ištraukta sena padanga netrukus atsidūrė ant naujutėlaičio automobilio blizgančio ratlankio.

„Visa laimė, kad per tą laiką, kol automobilis stovėjo šalikelėje, niekas nesugalvojo iškulti stiklo, pavogti kėliklio, radijo ar kitų daiktų”, – džiaugėsi kolega.

Kodėl vis daugiau naujų automobilių komplektuojami be atsarginio rato? Tiesa, jei nori, gali jį įsigyti už papildomą mokestį.

Gamintojai tai aiškina siekiu mažinti automobilio svorį – mat atsarginis ratas, atsižvelgiant į dydį, sveria 12–18 kilogramų. Be to, Vakarų Europoje kelių ir gatvių būklė yra nepalyginti geresnė nei Lietuvoje, tad mašinos paprastai komplektuojamos su padangos remonto rinkiniu.

Jame – specialių putų balionėlis ir nuo 12 voltų elektros šaltinio veikiantis kompresorius.

Pradūrus padangą, per ventilį reikia pripurkšti putų, kurios užsandarina iki 5 mm skersmens skylę. Tuomet prijungti kompresorių prie automobilyje esančio 12 voltų elektros lizdo, pripūsti padangą ir važiuoti į artimiausią servisą.

Vėliau tokią padangą tenka išmesti, nes joje esančios putos aptirpdo padangos vidų ir yra nebetinkamos naudoti.

Vokiečių kompanija „Continental” gamina specialų rinkinį „ComfortKit”. Nuo kitų jis skiriasi tuo, kad kompresorius pučia orą į padangą kartu su putomis. Šis apie 350 litų kainuojantis įrenginys nėra vienkartinis – išnaudojus putas, galima jį papildyti.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Automobilių gamintojai, atsisakydami atsarginio rato, sutaupo milžiniškus pinigus.

Pavyzdžiui, tūkstančiui naujų automobilių reikia užsakyti ne 5 tūkstančius, o tik 4 tūkstančius padangų.

Be to, oficialūs automobilių pardavėjai siūlo įsigyti atsarginį ratą už papildomą mokestį, kuris neretai priverčia išsižioti iš nuostabos.

Papildomai užsakomo atsarginio rato su plieniniu ratlankiu kainos Lietuvoje svyruoja nuo 173 litų („Renault Scenic”) iki 353 litų („Audi A4”).

Už ratą – per tūkstantį litų

Itin brangiai atsarginis ratas kainuotų „Volkswagen Touran” savininkui – 846 litus.

O rekordininku galima laikyti „Volkswagen Passat CC” 19 colių atsarginį ratą su lengvojo lydinio ratlankiu, kuris atsieina net 1215 litų.

Tarp kainų rekordininkių patenka ir visureigio BMW X5 atsarginis ratas, kainuojantis 500 litų.

Tuo tarpu „Volkswagen Touareg” atsarginis ratas „Vredestein Spacemaster” kainuoja perpus pigiau – tik 242 litus.

Beje, „Vredestein Spacemaster” yra unikalios konstrukcijos patentuotas atsarginis ratas. Jo pasaulyje parduota per 2 milijonus.

Jis užima 60 procentų mažiau vietos nei įprastas ratas – prie nedidelio skersmens ratlankio padangos guma yra tarsi priplota.

Į padangą pradėjus pūsti orą, ji ima augti lyg ant mielių ir išsipučia iki reikiamo dydžio. Tokia padanga gali nuriedėti iki 3000 kilometrų atstumą.

Bendrovės „Moller Auto Vilnius” pardavimo vadovas Tomas Visakavičius sakė, jog „Volkswagen Polo”, „Golf Variant”, „Jetta” atsarginiai ratai yra bazinėje įrangoje.

Kitiems modeliams („Passat”, „Touran”, „Touareg”) šiuos ratus galima užsakyti papildomai.

Kol kas vieninteliam modeliui „Volkswagen Sharan” atsarginio rato užsakyti neįmanoma, nes jo net nėra papildomos įrangos sąraše.

Mat „Sharan” rieda su naujos kartos „Continental Seal” serijos padangomis.

Šios padangos ypatingos tuo, jog jų vidus yra iš specialios lipnios medžiagos, kuri užlipdo atsiradusią skylę. Tad atsarginis ratas šiame automobilyje tarsi ir nereikalingas.

T.Visakavičius pastebėjo, kad vieni naujų automobilių pirkėjai neįsivaizduoja mašinos be atsarginio rato, o kitiems jis visai nebūtinas. Pastarieji teigia, jog atsarginio rato jiems neprireikė nė karto.

Bendrovės „Melga” komercijos direktorius Tomas Baužys įsitikinęs, kad nenorintiems permokėti už atsarginį ratą galima rasti alternatyvą.

Jis patarė įsigyti reikiamo dydžio metalinį ratlankį, sumontuoti nebrangią padangą ir vežiotis bagažinėje. Žinoma, jeigu automobilyje yra numatyta vieta.

Juk daugelio šiuolaikinių automobilių bagažinėse nėra ertmės atsarginiam ratui.

Prekiauti atsarginiais mažais ratais, vadinamais „tabletėmis”, pagal sutartis su padangų gamintojais gali tik oficialūs automobilių pardavėjai.

T.Baužio teigimu, „tablečių” paklausa tikrai nemaža, jomis domimasi nuolat. Tuo nesunku įsitikinti ir paskaičius skelbimus internete.

Ten dažniausiai parduodami nenauji atsarginiai ratai po 40–80 litų.

T.Baužys prognozuoja, kad „tablečių” paklausa Lietuvoje itin padidės po 2–3 metų, kai į šalį bus pradėti gabenti naudoti automobiliai, kuriuose nėra atsarginio rato.

Bendrovės „GoodYear/Dunlop” atstovas Baltijos šalyse Elmantas Latkauskas įsitikinęs, kad automobilių pardavėjai suteikia per mažai informacijos pirkėjams, ką daryti pradūrus padangą.

„Kur mašinoje yra kėliklis, kaip elgtis su sandarinimo putomis ir kompresoriumi – apie tai joks pardavėjas neužsimena”, – sakė kelis tarnybinius automobilius vairavęs E.Latkauskas.

Jis neabejoja, kad ir putos, ir atsarginis ratas – laikinas dalykas: „Ateityje mašinos važinės „Run-on-Flat” tipo padangomis. Dėl itin stiprios jų šonų konstrukcijos apie 80 kilometrų galima važiuoti visai be oro.”

To pakanka, kad Europoje pasiektum servisą. Be to, tokia padanga iš tikrųjų galima įveikti daugiau nei 100 kilometrų. „Kad pirkėjui būtų lengviau įsidėmėti, gamintojai aiškina: „80 kilometrų atstumas 80 km/val. greičiu”, – aiškino pašnekovas.

E.Latkauskas svarsto, kad pačius padangų gamintojus atsarginės padangos ne itin domina.

Kai padangos sumontuotos ant naujo gero automobilio, tai tampa savotiška jų reklama.

Tad kitą kartą pirkėjas gal vėl pasirinks tokias pat. Tuo tarpu į atsarginį ratą niekas nekreipia dėmesio.

„Ateityje atsarginių ratų lengvuosiuose automobiliuose neliks. Jie bus tik komerciniuose ir krovininiuose automobiliuose”, – pritarė Donatas Barcys, „Continental AG” pardavimo atstovas Baltijos šalyse ir Baltarusijoje.

Tačiau, skirtingai nei kolega, jis mano, kad ateityje bus naudojamos padangos, kurių vidus dengtas specialia lipnia medžiaga, galinčia užsandarinti skylę.

Gamintojų atstovų požiūris į tai, kokias padangas naudosime ateityje, gali skirtis, tačiau akivaizdu, kad įprastą padangos keitimą teks pamiršti.

Specialus putų balionėlis.

Nuo 12 voltų elektros šaltinio veikiantis kompresorius.

Pradūrus padangą, per ventilį reikia pripūsti putų, kurios užsandarina iki 5 milimetrų skersmens skylę. Tuomet prijungti kompresorių prie automobilyje esančio 12 voltų elektros lizdo, pripūsti oro ir vykti į artimiausią servisą.

Vėliau tokią padangą teks išmesti, nes ji nebetinkama naudoti.