Marijonų gatvės 31-uoju ir 31-uoju A numeriais pažymėtame name gyvenantys panevėžiečiai negali atsidžiaugti naujomis šilumos ir karšto vandens kainomis.
Jie sako, kad taupyti ir šiltai gyventi pradėjo tik tada, kai atsijungė nuo miesto centrinio šildymo sistemos ir rūsyje pasistatė autonominį dujomis kūrenamą katilą.
Tiesa, iki tol panevėžiečiams teko įveikti begalę užkardų.
Mokesčiai sumažėjo perpus
Modernizuojamame name gyvenančios pensininkės Linos Pociūnienės šių metų sausio mėnesio sąskaita už 57,27 kvadratinio metro buto šildymą, karštą vandenį ir vonios gyvatuką buvo 195 litai. Ji taupė, todėl kambariuose palaikė tik 18 laipsnių temperatūrą.
Praėjusiais metais tuo pačiu metu, kol dar nebuvo rekonstruota šildymo sistema, moteris paklojo 419 litų.
Bet tuomet jos bute temperatūra nesiekė 15 laipsnių.
Kiek mažesniame, 43,36 kvadratinio metro, bute gyvenanti Ona Meilutė Dubenkova sumokėjo 104 litus. Ši suma apskaičiuota ne tik už būsto, bet ir už vandens bei vonios gyvatuko šildymą. Anksčiau moteris mokėdavo vidutiniškai 240 litų.
Nepaliko spragų sukčiauti
Rekonstravus visą daugiabučio šildymo sistemą, kiekviename iš 36 butų buvo įrengta moderni šilumos valdymo sistema. Kambarių temperatūra nustatoma pasukus prie radiatoriaus esančius reguliatorius.
Šilumos valdymo sistemos yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Marijonų gatvės daugiabutis yra pirmasis, kuris jas įsirengė.
Tiesa, sistemas gaminusi vokiečių bendrovė niekaip nesuprato, kodėl buvo paprašyta jas šiek tiek modifikuoti.
„Lietuviai auksarankiai, todėl reikėjo sistemas kiek pakeisti, kad jiems nekiltų pagundos sukčiauti ir tokiu būdu vogti šilumą”, – kalbėjo namo pirmininkė Birutė Valkiūnienė.
Katilinės kompiuteryje galima užprogramuoti bet kokį temperatūros režimą. Pavyzdžiui, nakčiai nuo tam tikros valandos galima sumažinti šildymą, o paryčiui automatiškai prietaisas nustato aukštesnę temperatūrą.
Taupyti padės kolektoriai
Pakeista namo šildymo sistema – tai tik dalis jo rekonstrukcijos projekte numatytų darbų. Dar numatyta apšiltinti išorines namo sienas.
Jau šią vasarą suremontavus trijų aukštų namo stogą ant jo 60 kvadratinių metrų plote bus sumontuoti terminiai saulės kolektoriai. Planuojama, kad jie sutaupys apie 40 procentų karšto vandens ruošimo energijos.
Pritaikius nuolaidą, saulės kolektorių įrengimas daugiabučiui kainavo 41 tūkstantį litų. Kiekvienam butui – po 1100 litų.
Kaina – milijonas litų
Iš viso buvusio avarinio namo rekonstrukcija atsieis apie 1 mln. litų. 80 procentų šios sumos dengiama iš ES skirtų lėšų.
Namo gyventojai gavo banko paskolą, kurią jie galės grąžinti per 20 metų. Iš 36 butų namo gyventojų net 15 atleisti nuo būtinybės atiduoti skolą. Jų gaunamų pajamų tam nepakanka.
Labiau pasiturinčios šeimos kiekvieną mėnesį bankui moka po 160 litų.
Rekonstrukcija – per kančias
Tiesa, namo nepriklausomybė ir jo gyventojų galimybės taupiai gyventi kainavo ne tik pinigų. Dėl to kančių kelius teko nueiti ne tik energingai namo pirmininkei B.Valkiūnienei, bet ir visiems namo gyventojams.
Pirmininkei tik per didelį atkaklumą pavyko pasiekti, kad šilumos monopolininkė „Panevėžio energija” leistų atsijungti nuo bendros šildymo sistemos.
Tiesa, prieš tai reikėjo ne tik derinti šūsnis įvairiausių projektų ir dokumentų. Pirmininkei teko net įrodinėti, kad dujomis kūrenamo katilo į orą išmetamos kietosios dalelės nenuodys aplinkinių gyventojų.
„Priešais mūsų namą kitoje gatvės pusėje yra koplyčia ir stadionas. Juokinga buvo įtikinėti rimtus vyrus, kad nuo mūsų šildymo sistemos tikrai neuždus bažnyčioje besimeldžiantys žmonės ir į varžybas susirinkę futbolo sirgaliai”, – sakė B.Valkiūnienė.
Ji neabejoja, kad išdrįsusiems kovoti už atsijungimą buvo sąmoningai trukdoma. Susirašinėjimas ir dokumentų derinimas užtruko apie pusmetį.
Kai buvo gautas leidimas atsijungti nuo „Panevėžio energijos”, prasidėjo ilgas dujininkų parengto projekto derinimas. Namo šildymo sistemos rekonstrukcija prasidėjo tik praėjusių metų spalio pabaigoje.
Gyventojai šalo iki gruodžio
Šiluma namo gyventojų butus pasiekė tik gruodžio pradžioje. Tuomet lauko temperatūra siekė 15–17 laipsnių šalčio. Nuo vasaros nešildomuose butuose buvo vos 7 laipsniai šilumos.
Kai kurių butų gyventojai bandė šildytis elektra. Tačiau elektrinis radiatorius pajėgė šildyti tik nedidelę erdvę. Daugelyje būstų ėmė pelyti sienos. Atsilupo tapetai.
Tąsyk vieno buto gyventoja pasakojo, kad bijodama sušalti miegojo vilkėdama viršutinius drabužius. Be to, moteris guldavosi į vieną lovą su neįgalia motina. Ją šildydavo savo kūnu. Motinos ir dukters kojūgalyje įsitaisydavo jų šuo.
Gyventojai klysta?
Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
„Marijonų gatvės daugiabučio gyventojai nežino tikrosios padėties. Namo gyventojai džiaugiasi, kad moka mažiau, tačiau nežino, kad į tą kainą įskaičiuota tik dalis sumos, skirtos šilumos energijos kilovatvalandei pagaminti.
Šiuo metu kubinis metras gamtinių dujų kainuoja 1,45 lito. Iš jo galima pagaminti 7,5 kilovatvalandės šilumos. Tačiau į kilovatvalandės kainą turi būti įskaičiuota dar ir daugiau išlaidų – krosnies pastatymo, jos eksploatavimo kaina ir kitos.
Nors Marijonų gatvės daugiabučio atstovai tvirtina, kad jie už kilovatvalandę moka apie 15 centų, mūsų specialistai apskaičiavo, kad ta kaina turėtų būti 31 centas, jeigu į ją įeitų ir kitos išlaidos, reikalingos šilumos kilovatvalandei pagaminti.
O „Panevėžio energijos” vienos šilumos kilovatvalandės kaina yra 22,56 cento. Bet į ją įskaičiuotos visos išlaidos, netgi oro taršos mokestis.”