Šis kuras yra pigesnis nei įprastos – 95 ar 98 – markės benzinas, dėl to daugiau vairuotojų galės važinėti pigiau.
Apie benzino su bioetanoliu perspektyvas Lietuvoje lrytas.lt kalbėjosi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoju doc. dr. Saugirdu Pukalsku.
***
– Ar Lietuvoje atliekami tyrimai, kokį poveikį automobiliui daro benzinas su bioetanoliu?
– Kiek žinau, tokių ilgalaikių tyrimų, kurie nustatytų etanolio poveikį variklio ilgaamžiškumui, bent jau Lietuvoje nėra atliekama. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos žemės ūkio universitetai yra atlikę ne vieną panašų tyrimą norint nustatyti etanolio poveikį variklio ekonomiškumo bei ekologiškumo rodikliams.
– Sakykite, ar Lietuvoje kas nors atliko bandymus su benzinu, kuriame yra 15 proc. bioetanolio (E15)?
– Yra bandoma tirti įvairias bioetanolio kiekio proporcijas benzine. Aš asmeniškai esu tyręs benzino su 10 proc. bioetanolio priedu (E10) poveikį automobiliams.
– Ir kokių tendencijų pastebėjote?
– Kadangi etanolis savo sudėtyje turi 32 proc. deguonies, degusis mišinys geriau sudega. Kai degaluose yra deguonies, degalams reikia jo mažiau imti iš oro – dėl šios priežasties benzino ir etanolio mišinys lengviau oksiduojasi ir geriau sudega.
Taip pat pastebėjome, kad deginiuose smarkiai sumažėja anglies viendeginio kiekis. Mano nuomone, degalų sąnaudos gali šiek tiek padidėti, nes etanolio šilumingumas yra mažesnis. Tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus automobilio.
– Pagal Europos Bendrijos Degalų kokybės direktyvą, nuo 2011 m. sausio 1 d. visoje Europos Sąjungos teritorijoje taikomi nauji degalų kokybės reikalavimai, pagal kuriuos benzine gali būti iki 10 proc. tūrio bioetanolio. Ar didelis skirtumas tarp E10 ir E15 benzino?
– Manau, kad tikrai didelio skirtumo nėra. Jeigu automobilis gali naudoti benziną su 10 proc. bioetanolio, tai papildomi 5 proc. žymios įtakos nedarys.
– Štai Suomijoje benzinas su 10 proc. bioetanolio tapo populiariausiais degalais. Teigiama, kad taip atsitiko dėl patrauklios tokio benzino kainos ir suvoktos būtinybės kovoti su klimato kaita. Ar Lietuva galėtų tapti E15 kuro ambasadore?
– Galbūt ir galėtų. Natūralu, kad naudojant degalus su bioetanoliu į aplinką išmetama mažiau kenksmingų teršalų. Be to, etanolis sąlygoja mažesnę tokio benzino kainą, tik reikia prisiminti, kad etanolio šilumingumas maždaug trečdaliu mažesnis nei benzino, todėl benzino su 15 proc. bioetanoliu degalų sąnaudos galėtų išaugti apie 3 procentus. Vis dėlto nematau didelių kliūčių Lietuvai tapti benzino su 15 proc. bioetanoliu ambasadore.
Be abejo, reikia apie tai kalbėti ir nuolat pabrėžti, kad kuo plačiau naudojami tokie degalai, tuo daugiau remiamas Lietuvos žemės ūkis, mažėja nedarbas, į aplinką išmetama mažiau kenksmingų medžiagų.
Manau, kad Lietuvoje netrūksta socialiai atsakingų vairuotojų, kurie pasirinktų tokius degalus. Jei niekas apie tai nekalbės ir visuomenė nebus informuojama apie įvairiapusę naudą, tai didžioji dalis į šį benziną žiūrės skeptiškai.
– Lietuvoje žmonės į kurą su 15 proc. bioetanolio žiūri įtariai. Kaip manote, kas lemia tokį žmonių požiūrį? Juk daug faktų rodo tokio kuro naudą.
– Naujovės paprastai susiduria su priešprieša. Dažnai žmogus sako: „Ne, geriau aš palauksiu, ir kai kiti pabandys, tada ir aš pradėsiu.“
Puikiai pamenu prieš kelias dešimtis metų, kai atsirado automobiliai su benzino įpurškimu, daugelis bijojo, neva jie labai genda. Tačiau dabar puikiai matome, kad karbiuratoriniai varikliai praktiškai jau išnyko.
– Europoje daug diskutuojama dėl benzino, turinčio 15 proc. bioetanolio, poveikio 2001–2006 m. gamybos automobiliams. Ar Lietuvos mokslininkai galėtų tapti pirmaisiais Europoje, kurie išsklaidytų su bioetanoliu susijusius mitus?
– Kodėl gi ne? Europoje yra atlikta įvairių tyrimų, kurie nagrinėja benzino su etanoliu poveikį. Tačiau tyrimų išvados dažniausiai skelbiamos moksliniuose straipsniuose, todėl plačioji visuomenė turi mažai galimybių sužinoti apie tų tyrimų rezultatus.
Tyrimai dažniausiai atliekami dviem kryptimis. Vieni yra eksploataciniai trumpalaikiai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokios degalų sąnaudos, kaip priedai paveikia automobilio darbą, kiek teršalų išsiskiria deginiuose. Tokius bandymus lengviau bei greičiau atlikti. Antra kryptis – ilgalaikiai tyrimai. Juos atlikti sudėtingiau, reikia daugiau laiko, ne vieno automobilio ar variklio.
– Ar tokius tyrimus galėtumėte atlikti ir VGTU?
– Žinoma, tam turime pakankamai techninių pajėgumų ir gerų specialistų.
– Kaip manote, ar valdžios atstovai suinteresuoti, kad tokie tyrimai būtų atlikti?
– Manau, kad tikrai turėtų būti suinteresuotos Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Juk bioetanolis gaminamas iš įvairių grūdinių kultūrų – taip remiamas Lietuvos žemės ūkis. Tai galimybė kurti naujas darbo vietas Lietuvos kaime, kuriame klesti nedarbas ir yra mažas užimtumas.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti JAV Aplinkos apsaugos agentūros bei JAV energetikos departamento tyrimus, kuriais nuo sausio 21 d. leista naudoti E15 degalus 2001–2006 m. gamybos automobiliams?
– Tai iš esmės patvirtino mano anksčiau išsakytą nuomonę, kad 15 proc. dalis bioetanolio degalų sudėtyje laikoma maža ir įtakos variklio darbui neturi.
– Benzinas su bioetanoliu yra pigesnis negu įprastos – 95 ar 98 markės benzinas. Ar tai galėtų nulemti vartotojų pasirinkimą?
– Manau, kaina yra lemiamas veiksnys, kai renkiesi bet kokią prekę. Lietuviai – praktiški ir stengiasi taupyti kiekvieną centą.
– Koks procentas bioetanolio turėtų būti benzine, kad automobiliui jau reikėtų specialios „Flexi fuel“ sistemos?
– Sunku pasakyti, reikėtų atlikti papildomų tyrimų, bet manau, kad iki 20–30 proc. bioetanolio kiekio benzine galima būtų piltis be jokių modifikacijų.
Noriu pabrėžti, kad kiekvienas automobilis yra unikalus. Negalima kalbėti apibendrintai. Daug priklauso nuo techninės automobilio būklės, nuo to, kaip šeimininkas jį prižiūri. Todėl kategoriškai teigti, kad tam tikras benzinas automobiliams gali kenkti arba ne, yra neatsargu.