Kauno savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, jog KTE išpirkimas iš „Gazprom“ kontrolės yra vienas būdų panaikinti praėjusios tarybos kadencijos metu įvykdyto prieštaringai vertinamo KTE pardavimo pasekmes. Šiuo metu miestas nebūtų finansiškai pajėgus tą padaryti.
„Ši kogeneracinė jėgainė yra antra galingiausia Lietuvoje ir patiekia daugiau nei 95 proc. šilumos kauniečių būstų šildymui. Verslininkų iniciatyva sveikintina, tačiau dar reikės detaliau susipažinti su tokių investicijų aplinkybėmis. Be abejonės, jei įvyktų toks sandoris, tam turėtų pritarti miesto taryba. Taip būtų ištaisytas neatsakingas 2002 metų tuometės miesto tarybos daugumos sprendimas parduoti KTE Rusijos bendrovei „Gazprom“, - pranešime cituojamas Kauno meras, konservatorius Andrius Kupčinskas.
Viena aktualiausių problemų šią žiemą Lietuvoje tapo rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą. Tai lėmė šalta žiema ir aukšta gamtinių dujų kaina. Verslininkai Rakauskai siūlo šilumos kainas sumažinti gaminant šilumą iš atsinaujinančio energijos šaltinio - biokuro. Naudą galima lengvai įžvelgti paprasčiausiu kainų palyginimu – Utenos mieste, kur daugiau nei 50 proc. šilumos yra pagaminama naudojant biokurą, jos kaina yra beveik 30 proc. pigesnė nei Kaune, ir tesiekia 18,52 ct/kWh. Žinoma, biokuro naudojimas, kuris Skandinavijos šalyse jau ilgą laiką sudaro daugiau nei 70 proc. rinkos, ne tik atpigina šilumos energiją, bet ir išnaudoja vietinio kuro potencialą.
Dėl aukštų šilumos tarifų Kauno gyventojai ir įmonės ne tik praranda dalį savo pajamų, bet ir lėtina ekonomikos atsigavimą regione. Verslininkai Rakauskai mato vienintelį problemos sprendimą – „Gazprom“ pasitraukimą iš KTE akcininkų gretų.
Šilumos kainų kilimui įtakos turėjo ir politiniai motyvai, vienas kurių yra įsisenėję nesutarimai Kauno šilumos ūkyje tarp valstybės valdomo šilumos paskirstytojos „Kauno energijos“ ir KTE akcininko „Gazprom“. Konfliktas prasidėjo praėjus keleriems metams po to, kai 2003 m. buvo privatizuota KTE. „Gazprom“ pasižadėjo investuoti beveik pusę milijardo litų į įrangos atnaujinimą, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Vyriausybė, savo ruožtu, 2008 m. įvedė šilumos tiekimo rinkos reguliavimą ir taip gerokai sumažino KTE pelną. Konflikte laimėtojų nėra – investuotojų netenkina KTE rezultatai, o gyventojai ir toliau brangiai moka už šildymą ir gamtines dujas.