Pasak naujienų agentūros „Reuters“, V.Jazevas, kuris yra Rusijos
Dūmos vicepirmininkas, žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad
Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja Europos Sąjungos
energetikos sektoriaus liberalizavimą numatančius įstatymus. Dėl
to pasak jo, gali didėti koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos.
„Lenkija ir Lietuva renkasi labai tiesmuką kelią - jos mano, kad
„Gazprom“ turi dingti iš akcininkų struktūrų. (...) Kainos
Lietuvai bus padidintos dėl padidėjusios rizikos“, - teigė
V.Jazevas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kels
energetikos klausimus ketvirtadienį vyksiančio vizito į Briuselį
metu. „Reuters“ teigimu, Rusijos dujininkai ragina šio vizito metu
savo išsiderėti liberalizavimo lengvatų.
„Mes pateikėme pasiūlymus Rusijos komitetui, kuris yra
atsakingas už dialogą su Europos Komisija dėl energetikos. Vienas
esminių pasiūlymų yra, kad investicijos, kurias Rusijos verslas jau
padarė, turėtų būti apsaugotos“, - sakė V.Jazevas.
Pasak jo, ES planai liberalizuoti energetikos sektorių kenkia ir
„Gazprom“ su partneriais Vokietijoje per Baltijos jūrą tiesiamo
dujotiekio „Nord Stream“ patrauklumui.
„Nord Stream atliks bandomąjį tiekimą į Vokietiją - vienas
iš vamzdžių yra neabejotinas. Antrasis yra sustabdytas, nes prarado
savo patrauklumą“, - kalbėjo Rusijos dujininkų asociacijos vadovas.
Didžiausios „Lietuvos dujų“ akcininkės „Gazprom“ ir Vokietijos
E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo
įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė valdys
strateginę infrastruktūrą, kitaip tariant, ji savo žinion perims
magistralinius šalies dujotiekius.
A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos
akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia,
kad tai nereiškia nacionalizavimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino
spaudimą.