Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Dūmai pateikė įstatymo projektą, kuriame numatomas baudų padidinimas už kyšininkavimą ir papirkinėjimą. Numatoma, kad baudos dydis gali net 100 kartų pranokti kyšio sumą. Tačiau net ir stambūs Rusijos verslininkai tik kreivai šypsosi - jie žino, kad už patekimą pas Vyriausybės vadovą reikia pakloti seniai įsitvirtinusią sumą - biurokratijos aparatas už susitikimų su aukštais valstybės pareigūnais organizavimą susiurbia įspūdingus kyšius.
Kad kyšiai yra numatyti savotiškuose valdininkų kainoraščiuose - Rusijoje niekam ne paslaptis. Valdžios sistemoje viskas perkama ir parduodama. Ne išimtis ir vizitas pas prezidentą - tokią išvadą perša Maskvoje leidžiamo „The New Times“ dienraščio rašinys.
Leidinio žurnalistai atkapstė valdininkų kyšių kainoraštį ir pateikė jį savo skaitytojams. Kiekvienas atsivertęs laikraštį galėjo įsitikinti, kaip sukasi svarbių Rusijos valdininkų sekretoriai ir padėjėjai - už priėmimą yra numatytos tikslios sumos. Pinigai atveria duris pas ministrą, vicepremjerą, gubernatorių ir t.t.
Straipsnio autorius - „The New Times“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas ir politikos skyriaus vadovas Ilja Barabanovas. Jis neseniai gavo Rusijos žurnalistų sąjungos apdovanojimą „Auksinę Rusijos plunksną“ už praėjusių metų darbus.
Žurnalistas surinko duomenis apie „asmeninio bendravimo kainas“, kurių prašo įvairaus rango Rusijos valdininkų atstovai. I.Barabanovas pripažįsta, kad informacija yra neoficiali ir gali pasitaikyti tam tikrų netikslumų. Pavyzdžiui, straipsnyje rašoma, kad patekti į kabinetą pas sveikatos apsaugos ministrą kainuoja 30 tūkst. JAV dolerių. Tai žurnalistui atskleidė vienas ministerijos valdininkas, kuris iškart pridūrė: „Nors man atrodo, kad tai mažoka.“
Įsiliejęs į biurokratijos aparatą žurnalistas sužinojo, kad pinigai mokami už „patekimo pas valdininkus užtikrinimą“. Taisyklė paprasta: aukštas rangas - stambios sumos. Pas pirmąjį vicepremjerą Jurijų Šuvalovą patekti galima už 150 tūkst. dolerių.
Už energetikos caro vicepremjero Jurijaus Sečino ausį - dvigubai didesnis kyšis. J.Sečino įtaką žino visi, jis yra artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas. Išleisti 300 tūkst. dolerių teks pakloti vien už tai, kad „jo aparato darbuotojai peržiūrėtų jūsų projektą. Jeigu jis pasirodys įdomus, tada atsidurs ant visagalio valdininko stalo, po to galbūt įvyks susitikimas...“.
Saugumo struktūrų valdininkai („silovikai“) nesismulkina. Jų laikas pats brangiausias - bent jau toks įspūdis susidaro norint pas juos patekti. Už 250 tūkst. dolerių galima pabendrauti su FST direktoriumi Aleksandru Bortnikovu ir vidaus reikalų ministru Rašidu Nurgalijevu.
„Šioje kainų lentynoje - ir Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrikinas, ir generalinis prokuroras Jurijus Čaika“, - rašo „The New Times“.
Straipsnyje pabrėžiama, kad šių pinigų negalima laikyti kyšiais, kurie papildo aukštų valdininkų sąskaitas. Čia veikia kitokia schema.
„Svarbu suvokti, jeigu valdininkas nėra suinteresuotas jūsų reikalais, galite į jo kabinetą įsiveržti nors ir su milijonu dolerių... - vieną iš savo pašnekovų cituoja žurnalistas. - Jeigu valdininkas kuruoja kokią nors valstybinę programą, o jūs, verslininkas, norite dalyvauti jos realizacijoje, tai aparatas gali nesunkiai organizuoti jums susitikimą. Taip verslininkas nušauna du zuikius: ir pats uždirba, ir vyriausybės poreikius patenkina. Pinigus pasidalija padėjėjai, referentai, protokolo tarnybos žmonės. Kai kada verslininkai klaidingai galvoja, kad pinigus moka įtakingiausiam asmeniui. Tai netiesa. Iki jus dominančio ministro tie pinigai nenuplaukia.“
Vadinasi, turėti tarnybą aukšto valdininko aparate yra tas pats, kaip savo rūsyje atkasti aukso gyslą.
Kai Rusijos prezidentu tapo D.Medvedevas, teisėsaugos sistemoje dirbantiems valdininkams atsivėrė nauji pajamų šaltiniai. Prezidentas ėmė aktyviai keisti gubernatorius - iškart prasidėjo permainos ir regionų valdžioje, kurią tvirtina Kremlius.
„Dabar, kai į regiono valdžią įtraukiami pašaliniai žmonės, Kremliaus aparatas ir tam tikros ministerijos dėlioja eilę iš stambiausių regiono verslininkų, kurie bando prastumti į postus savo kandidatus. Turgus verda dėl visko - nuo regiono sveikatos ministro iki kaimo seniūno kėdės. Regiono ministro portfelio kaina prasideda nuo 2-3 mln. JAV dolerių“, - rašo I.Barabanovas.
Tačiau prieš tai reikia susiderėti dėl „priėjimo iki kūno“ kainos - pasiekti reikiamą valdininką Maskvoje, kurio žodis lemia vieno ar kito asmens paskyrimą į regiono viršininko postą. Vien iš to aparatas uždirba milijonus.
Nelieka be kąsnio ir Rusijos prezidento administracijos žmonės.
Žurnalistas rašinio pabaigoje prisimena populiarų Kremliaus juokelį, kurį atspindi dabartinė tikrovė, o ne A.Čechovo ar N.Gogolio raštai: 2010 metų pabaigoje vieną iš D.Medvedevo padėjėjų pagavo už rankos imantį kyšį - 25 tūkst. dolerių. Valdininkas tiek išlupo iš verslininko, kad porai valandų būtų perkeltas susitikimo su prezidentu laikas. Kai pagavo, ilgai galvojo, ką daryti. Po to tiesiog pasakė: „Tai smulkmena...“
Galbūt todėl praėjusį trečiadienį D.Medvedevas Dūmai pateikė projektą įstatymo, kuriuo siekia padidinti baudas už kyšių ėmimą? Projekte numatyta, kad už stambaus kyšio (didesnio nei 1 mln. rublių - 35 tūkst. dolerių) paėmimą gresia bauda, kurios dydis gali būti nuo 80 iki 100 kartų didesnis už kyšio sumą. Kad nereikėtų smulkintis.