„Jeigu nieko nekeisime, tai, žiūrint į perspektyvą pagal dabartinę demografinę situaciją, žvelgiant 30 metų į priekį, santykinė pensija sumažėja 15-20 proc. Problema yra labai didelė, ir pasakyti, kad mes apsieisime be įmokų didinimo ir pensinio amžiaus ilginimo, mes negalime, nes tai būtų žmonių apgavystė“, - antradienį žurnalistams pareiškė J. R. Dagys.
Pasak komiteto pirmininko, mokesčiai, kurie bus įvesti, yra politinio susitarimo klausimas, tačiau greičiausiai jie bus mažiau apkraunantys darbo jėgą ir mažinantys socialinę atskirtį.
„Jeigu norime didesnės mūsų pensinės išmokų sistemos, tai reikės daugiau į ją ir investuoti. Tai laipsniški perėjimai, kadangi vienu smūgiu negalima šių problemų išspręsti. Reformą mes norime pradėti nuo 2012 m., kad naujai išeinanti karta pradėtų kaupti pagal naują sistemą, o mokesčių bazės pertvarka, taip pat nuo 2012 m., kada jau turėtume būti aiškiai susitarę, kokiais mokesčiais mes amortizuosime esamą situaciją“, - pažymėjo J. R. Dagys.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas pažymėjo, jog vykdant „Sodros“ reformą yra būtina aiškiai atskirti institucijos administravimą, taip pat kaupiamųjų pensinių fondų bei sveikatos draudimo sistemas, kad jos būtų atskiros, o ne viena kitą perdengiančios.
„Turi būti atskirta draudimo sistemos grynoji dalis, tačiau dalį socialinio draudimo dabartinių problemų neišvengiamai reikės perkelti į valstybės biudžetą, kuris yra surenkamas iš kitų mokesčių, ne tik iš socialinio draudimo mokesčių. Bazinė pensija - visiškas minimumas, kad žmogus turėtų bent už ką duonos plutą nusipirkti, turės prisiimti valstybės biudžetas“, - teigė J. R. Dagys.
Reforma - tik žaidimas
"Sodros" reformos tėra tik žaidimas, kadangi pinigų nuo to daugiau neatsiranda, o mes imame ir susidarome iliuziją, kad pakeitus apskaitą padaugės ir pinigų, įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
"Tos siūlomos sistemos tėra tik žaidimas. Pinigų tai neatsiranda. Tai apskaitos klausimas. Apskaitos klausimą mes iškeliame ir sudarome lyg iliuziją, kad nuo to didės pinigai. Tačiau pinigai nedidėja, ar mes skaičiuosime centais, ar skaičiuosime litais. Be siūlomų sistemų, gims dar dvi sistemos. Mes turėtume sužinoti tiesą skaičiuose: kaip iš tos duobės išbristi ir kaip "Sodros" skolas ir deficitą naikinti", - antradienį žurnalistams teigė B. Lubys.
Šalies Pramonininkų konfederacijos vadovo tikinimu, naujų mokesčių įvedimo, gelbstint kritinę situaciją "Sodros" biudžete, nebus išvengta, o kokie tai būtų mokesčiai, turi spręsti Seimas, tačiau gyventojai privalo sužinoti realią situaciją socialinės rūpybos sektoriuje, kadangi tik jie patys gali priimti sprendimą, kurį būtų galima patvirtinti referendumu, kaip pasielgti su visu socialinės rūpybos sektoriumi.
"Reikia galvoti apie "Sodrą" ir apie pensijas kaip apie labai labai rimtą klausimą, kadangi skolos, kurios šiuo metu yra "Sodros", yra ir valstybės, ir galvoti, kad viskas labai staigiai pasikeis, - tai to neįvyks. Vien naujai įvesti progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai "Sodros" neištrauks", - pabrėžė B. Lubys.
Anot jo, šiuo metu aktualiausi yra augančio nedarbo bei emigracijos klausimai, kurie, nors ir yra labiau susiję su bendraisiais ekonomikos klausimais, tačiau turi ypatingą reikšmę ir visai socialinei sistemai.
"Kiek yra bedarbių biržoje su bakalauro ar magistro išsilavinimu? Jeigu jūs paklausite rektorių apie atliekamas apklausas universitetuose, ten jūs rasite, kad apie 80-90 proc. ruošiasi išvažiuoti", - teigė B. Lubys. Šie klausimai, pasak jo, irgi ne paskutinėje vietoje.
Ekonomistas D.Kuodis teigia, kad "Sodros" sistema nėra skaidri bei efektyvi, joje daug piktnaudžiavimo, žmonės privalo matyti savo balansą „Sodroje“, kadangi jau dešimt metų mokantieji įmokas skundžiasi, jog jos per didelės, o gaunantieji išmokas skundžiasi, kad jos per mažos.