Vyriausybės kancleris Deivydas Matulionis trečiadienį Seimo
Biudžeto ir finansų komitete informavo, kad baudos galėtų siekti
nuo 300-500 iki 1 tūkst. litų.
„Toks siūlymas dar net Vyriausybėje nesvarstytas, per mėnesį
ar du jis pasieks Seimą“, - sakė D.Matulionis.
Po posėdžio žurnalistams Vyriausybės kancleris neatmetė
galimybės, kad baudos „galėtų būti ir mažesnės“.
Komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, bauda turi būti
tokio dydžio, kad nubaustam žmogui daugiau „to daryti (gauti
bedarbio pašalpą ir dirbi - BNS) nesinorėtų“.
„Ji (bauda - BNS) turi būti juntama ir turėtų būti fiksuoto
dydžio“, - sakė K.Glaveckas.
D.Matulionis pabrėžė, kad nelegaliai žmones, o ypač tokius
bedarbius, priimančių į darbą darbdavių bausti neketinama: „Jiems
jau ir taip nustatytos labai didelės baudos“.
Pasak jo, darbdavys ne visada gali žinoti, kad siekiantis
įsidarbinti žmogus gauna bedarbio pašalpą, ir gali pakliūti į
„nemalonią padėtį“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat parėmė idėją
bausti tokius gyventojus: „Tas žmogus sąmoningai imasi šios
veiklos“.
Biudžeto ir komiteto vicepirmininkas Vitas Matuzas abejojo tokios
priemonės naudingumu: „Jeigu abiem bus tik blogai (didelės baudos -
BNS) arba tik gerai, išaiškinti tokius atvejus bus sunku“.
Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis priekaištavo, kad
darbdaviai jau skundžiasi, kad negali rasti legalių darbuotojų, nes
daugelis gauna bedarbio pašalpas ir nenorėdami jų prarasti, nori
dirbti nelegaliai ir gauti atlyginimą grynaisiais.
Pasak D.Matulionio, dabar už nelegaliai įdarbintus darbuotojus
darbdaviai baudžiami nuo 3 iki 20 tūkst. litų.
Darbo inspektorius Dainius Pluktas informavo, kad siūloma bausti
ir įmones, kuriose bus nelegaliai įdarbinami žmonės arba
darbuotojams bus mokami neapmokestinami atlyginimai.
Pasak jo, už tokius pažeidimus galės būti draudžiama įmonei
iki penkerių metų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, iki 3-5 metų
jos negalės pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, o jeigu ją
gavo, turės grąžinti.