Kovo 4-6 dienomis vyksiančios tradicinės Kaziuko mugės
lankytojus džiugins ne tik originalūs tautodailininkų ir liaudies
meistrų darbai, bet ir „Aukštaičių dienų“ kultūrinė programa, kurią
dovanos beveik visi Aukštaitijos miestai ir rajonai. Po mugės
uždarymo Rotušės aikštėje bus švenčiamos Užgavėnės, ne kasmet
sutampančios su Kaziuku.
Pasak sostinės mero Raimundo Aleknos, nuo 1604-ųjų kasmet
šurmuliuojanti Kaziuko mugė tapo neatsiejama Vilniaus gyvenimo
dalimi, į pavasarėjantį senamiestį sukviečianti minias žmonių.
Šįmet dalyvauti mugėje panoro apie pusantro tūkstančio (keliais
šimtais daugiau negu pernai) amatininkų, liaudies meistrų, visus
metus gaminusių savo produkciją.
Pasak Kaziuko mugės organizatorės UAB „Concept events & media“
vadovo Tado Rimdžiaus, mugės apimtis šįmet padidėjo - ji tęsis nuo
Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T. Vrublevskio,
Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėmis iki Tymo
kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės, kur vyks kultūrinės
programos renginiai.
„Norintys apeiti visą mugę, turės įveikti daugiau kaip 4
kilometrus į vieną pusę ir dar tiek pat grįžtant. Amatininkai, kiti
prekybininkai šįmet užims didžiulį 7,7 tūkst. kvadratinių metrų
plotą. Prekybos vieta trims mugės dienoms dalyviams šįmet kainavo
po 270 litų, su nuolaida moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems
- 90 litų, nepriklausomai nuo išsidėstymo senamiestyje, todėl
ateityje galvosime apie kainų skirtumą“, - kalbėjo T. Rimdžius.
Kaziuko mugėje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos,
Baltarusijos, Kaliningrado srities, Vengrijos amatininkai,
išsidėstysiantys netoli Tymo kvartalo. Teigiama, kad jauniausia
mugės dalyvė - papuošalais prekiausianti 11 metų mergaitė, vyriausi
amžiumi amatininkai - 83 metų medžio drožėjas ir 85 metų verbų
pynėja. Organizatoriai pastebi ir kasmet kintančias mugės madas -
užpernai populiariausi buvo dekupažo gaminiai, pernai - veltiniai,
šįmet - vėriniai iš karoliukų ir savos gamybos muilas.
Mugėje veiks aštuoni maitinimo taškai, kurių šįmet mažiau, kad
šventė netaptų kulinarine. Skambės liaudiška muzika, kursianti
atitinkamą atmosferą.
Rengėjams didžiausią nerimą kelia šiukšlių išvežimas - pernai
mugėje surinkta 34 tonos atliekų.
Šių metų kultūrinės programos akcentas - „Aukštaičių dienos“,
kuriose dalyvaus žmonės iš 15 Aukštaitijos rajonų - apie 80
amatininkų kals metalą, droš medį, žies puodus, pins pintines,
prekiaus inkilais, lesyklomis, aviliais, naiviosios tapybos
darbais, juostomis, karpiniais ir kitais kūriniais. Netrūks ir
Aukštaitijos kulinarinio paveldo - Kėdainių blynų, Panevėžio
pyragų, Visagino avienos troškinio ir kitokių patiekalų ragavimo.
Mugės lankytojus linksmins 96 ansambliai, ne tik mėgėjų, bet ir
profesionalų. Mokytojų namuose vyks literatūrinė aukštaičių
rašytojų programa, bus primenami primišti rašytojai ir pristatomi
dabar plunksną miklinantys, o svarbiausias akcentas taps rašytoja
klasikė, daug metų gyvenusi Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje -
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios 150-ąsias gimimo metines Lietuva
minės kovo pabaigoje.
Šįmet trečią kartą vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė, daugiau orientuota į jaunąją publiką. Lukiškių aikštėje ji kvies į garso,
vaizdo ir judesio kupinus renginius ir kūrybines dirbtuves.
Baigiantis Kaziuko mugei, kovo 6 dieną, sekmadienį, Rotušės
aikštėje vyks tradicinė Užgavėnių šventė, kurios simboliu šįmet
taps ne žemaičių Morė, bet aukštaičių Gavėnas. Tradiciškai
žūtbūtinėje kovoje susigrums Lašininis su Kanapiniu, aikštę užplūs
ožiai, velniai, daktarai, ubagai, raganos ir kiti žiemos varymo iš
kiemo personažai.
Kultūrinė mugės programa šįmet kainuos per 200 tūkst. litų, iš
jų 150 tūkst. litų skiria Vilniaus savivaldybė, o iš mugės mokesčių
į savivaldybės biudžetą planuojama surinkti apie 115 tūkst. litų.