Vertinant bendrą viešbučių ir restoranų (arba svetingumo) sektorių būtina pažymėti, kad viešasis maitinimas ir apgyvendinimas – ne tik panašios, bet ir skirtingos veiklos. Be to, tik 10% visų sektoriaus įmonių yra viešbučiai, ir jiems tenka apie 30-35% visų sektoriaus pajamų. Todėl daugelis, kurie analizuoja svetingumo sektorių, iš esmės analizuoja tik viešąjį maitinimą. Iš to gan dažnai išplaukia ir ne visada teisingos išvados.
Prasidėjus krizei svetingumo sektoriaus pardavimai 2009 m. krito mažiau nei kitose ūkio šakose. Tačiau 2010 m., ekonomikai jau po truputį atsigaunant, buvo priešingai - pardavimai šiame sektoriuje mažėjo labiausiai. Lyginant 2010 ir 2008 m. devynių mėnesių pardavimus, apgyvendinimo įmonėse, jis krito krito 36%, o maitinimo įstaigose – 32% Skirtingai nei pastarosios, viešbučiai negalėjo tiek apkarpyti savo sąnaudų – jos sumažėjo tik 23%.
Viešbučių verslas patyrė dvigubą smūgį – PVM išaugo nuo 5% iki 21%, dėl smukusio vartojimo teko mažinti ir kambarių kainas. Statistikos departamento duomenimis per dvejus metus (sezono metu - 2008 ir 2010 m. III ketv.) pvz., dviviečio numerio kaina atskaičius PVM sumažėjo net 32,1%. Tiesa, brangiausių kambarių kainos beveik nekito.
Nuo 2009 m. dauguma šakos įmonių jau „pravalgė“ nuosavą apyvartinį kapitalą ir apyvartinių lėšų poreikį finansavo iš tiekėjų skolų bei kitų šaltinių. Su tiekėjais vidutiniškai buvo atsiskaitoma per 74,7 d. (2009 m. III ketv. buvo 77,6 d.)
Svetingumo sektorius pagal darbuotojų atleidimus pastaraisiais metais užima pirmą vietą. Per vienerius metus (nuo 2009 m. III ketv. Iki 2010 m. III ketv.) viešbučius ir restoranus paliko 14,7% darbuotojų, kai Lietuvoje darbo vietų mažėjo „tik“ 2,9 %.
Žvelgiant iš rizikos taško, skirtingai nei kitų ūkio šakų, viešbučių ir restoranų kreditingumas pastaraisiais mėnesiais negerėjo. Šių metų sausio pabaigoje mažai rizikingos buvo 4,5% įmonių, valdančių viešbučius ir 23% restoranų verslo įmonių. Aukšta rizika pasižymėjo net 28% apgyvendinimo įstaigų ir 19% maitinimo įmonių.