Abi pensijų fondus prižiūrinčios valstybės institucijos – Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija – įsitikinusios, kad jei pervedimai į pensijų fondus neišaugs iki ankstesnio lygio, juos reikėtų naikinti.
Iki krizės į privačius pensijų fondus patekdavo 5,5 proc. asmens pajamų dydžio įmokos, dabar – tik 2 proc. Politikai dar nesutinka didinti šio tarifo, mat baiminamasi visiško „Sodros”, kuri ir perveda pinigus į fondus, bankroto.
Vietoj pensijos – mašina
„Nesugrąžinus ankstesnio atskaitymų į privačius pensijų fondus lygio jau galima rimtai pasvarstyti – galbūt verta šią sistemą naikinti”, – sakė Vertybinių popierių komisijos narys Vaidotas Jonutis.
Anot jo, pervedant vos du procentus sistemoje dalyvaujantys gyventojai negalės sukaupti tiek lėšų, kad jiems vėliau priklausytų pensija iki gyvos galvos.
„Reikiamą sumą sukaups tiktai turtingesni, dėl kurių valstybė turi mažiau rūpesčių. O kiti gaus vienkartinę išmoką, už ją gal įsigis automobilį, ir viskas tuo baigsis”, – prognozavo V.Jonutis.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
Draudimo priežiūros komisija (DPK) apskaičiavo: jei pensinis amžius neilgėtų, įsigyti papildomą ir privataus fondo mokamą iki gyvos galvos pensiją moteriai kainuotų 37,6 tūkst. litų, vyrui – 26,6 tūkst. litų.
Tiek sumokėjus iki gyvos galvos kas mėnesį būtų mokama po pusę bazinės pensijos (šiuo metu – 180 litų). Sukaupus daugiau lėšų papildoma pensija būtų didesnė.
DPK apskaičiavimais, atliktais prieš keletą metų, pensijų iki gyvos galvos sukaupti suspėtų mažiau kaip 5 proc. moterų arba 25 proc. vyrų, pradėjusių pinigus kaupti nuo 35 metų.
Moterims papildoma pensija brangesnė, nes jos ir gyvena ilgiau negu vyrai, ir į pensiją eina anksčiau už juos. Tačiau jos uždirba mažiau nei vyrai.
„Sukaupti šią sumą pavyks tik gaunantiems labai didelį, o ne vidutinį atlyginimą. Bet jie nėra tie, apie kuriuos buvo galvojama kuriant šią sistemą”, – sakė DPK narė Irmina Judickaitė.
Vėl prašys iš valstybės?
„Reikėtų apsispręsti – arba atkurti įmokas į pensijų fondus, arba galvoti, kaip tobulinti visą pensijų sistemą. Dabartinė padėtis tikrai nekokia”, – konstatavo I.Judickaitė.
Pagal dabartinį įstatymą, jei fonde sukauptų lėšų neužtenka pensijai iki gyvos galvos, jos būtų išmokėtos vienu kartu.
„Patirtis rodo, kad žmonės, gavę ne pensiją, o pinigų sumą, nesielgia racionaliai. Gautais pinigais pasidalija su giminėmis, nuperka automobilį anūkui.
O nelikus pinigų dejuoja ir eina prašyti iš valstybės paramos”, – aiškino I.Judickaitė.
Kol kas nė viena panašią pensijų reformą kaip Lietuva pradėjusi šalis antrosios pakopos pensijų fondų atsisakyti nesiryžo. Nors yra ir sustabdžiusių įmokas į juos – taip pasielgė Estija.
Investicija į ateitį
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys irgi mano, kad jei fondai negaus didesnės „Sodros” pajamų dalies, pensiją iki gyvos galvos bus sukaupę tik 5–10 proc. jų dalyvių.
„Jei pervedimai nedidės, neaišku, kaip sistema turės veikti. Tikimės, kad ilgainiui pervedimai gali didėti.
Svarstome su politikais ir kitokius siūlymus, kaip gerinti fondų padėtį. Pervedimai į juos nėra valstybės išlaidos, tai – investicija. Ji sumažins „Sodros” problemas ateityje”, – sakė Š.Ruzgys.
Pernelyg daug pakopų
Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis svarstė, kad antrosios pakopos pensijų fondų būtų galima ir atsisakyti.
„Gal vertėtų integruoti tą antrąją pensijų pakopą į atnaujinamą „Sodros” sistemą? Matome, kad valstybė realiai nelabai turi galimybių tuo pat metu ir spręsti esamų pensininkų problemas, ir imtis reformos.
Dabar ji pati nežino, ar reformą tęsti, o kad fondus bent šiek tiek paremtų, brangiai skolinasi užsienyje. Fondai nepatenkinti, nes gaunamų pajamų jiems neužtenka”, – sakė R.Kuodis.
Ekonomisto nuomone, gana nedidelių pensijų nėra būtina skaidyti į keturias dalis: bazinę ir papildomą „Sodros” bei privačių bendrovių valdomas antrosios bei trečiosios pakopų pensijas.
„Ši reforma pristatinėta nesąžiningai: buvo žadama daug mitinių dalykų, didelių pensijų. Senatvės pensijos išskaidymas į dalis reiškia papildomas išlaidas. Kažkam tos išlaidos – pajamos. Pasaulis taip jau sukurtas, kad visi ieško, kaip nugvelbti pinigų”, – sakė R.Kuodis.
Reforma nepavyko
* Pensijų reforma prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros” įmokų. Pensijų fondas pinigus investuoja, kad pasiekus pensijos amžių būtų sukaupta nemenka suma.
* Į fondus pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatymu numatytą ribą – 5,5 proc. žmogaus pajamų.
* 2009 m. pervedimai į pensijų fondus buvo laikinai sumažinti iki 2 proc. pajamų.
* Nors tokia padėtis buvo vertinama kaip laikina, pernai Seimo pastangomis ji tapo nuolatinė. Buvo atsisakyta ir pažadų kompensuoti pensijų fondų praradimus.
* Tikimasi, kad šįmet privatūs pensijų fondai gaus 380 mln. litų. 2008-aisiais, kai jiems atitekdavo 5,5 proc. dalyvio pajamų, „Sodra” fondams pervedė 1,064 mlrd. litų.
* Nuo 2009-ųjų pervedama pinigų dalis mažėjo, todėl daugiau atitenka „Sodrai”. Tačiau jos tai kol kas negelbėja: kasmet „Sodros” išlaidos pajamas viršija pustrečio milijardo litų.
* Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 747,48 lito.