Už lango – speigas ir į dangų šaunančios degalų kainos. Ar galima jas sustabdyti? (verslininkų, finansų analitikų ir Seimo narių nuomonės)

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas mato vieną mažiausiai sąnaudų reikalaujantį ir nemenką efektyvumą galintį atnešti receptą. Jis siūlo nors laikinai, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku – sumažinti akcizą degalams. Tai litrą benzino leistų atpiginti 30-40 centų.

Analitikas atkreipia dėmesį, kad net 55 proc. benzino kainos sudaro mokesčiai. „Tačiau mūsų valstybės biudžetas kiauras. Todėl Vyriausybės nariai trina rankutes, kai PVM pajamos viršija planuotas. Nepagalvojama, kad jei žmogus daugiau išleidžia pildamas degalus, tai mažiau turės lėšų kitiems pirkiniams, o nuo to kenčia kiti verslai“, - kalba S.Jakeliūnas.

Jis teigia, jog sumažinus akcizą degalams, atsirastų šiek tiek laisvų pinigų, kuriuos gyventojai išleistų kur tinkami. Teoriškai į biudžetą būtų surenkama panašiai mokesčių, tačiau tokia mokesčių korekcija būtų į naudą verslui.

„Akcizo mažinimas – sveikintinas ir populiarus sprendimas. Be to, tai – didesnį poveikį nei valstybės reguliavimas turintis sprendimas“, - teigia finansų analitikas.

Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, kaip ir S.Jakeliūnas, siūlo mažinti benzino akcizą ir keisti „Orlen Lietuva“ taikomą kainodarą, pagal kurią, pasak L.Vosyliaus, degalai Lietuvos rinkai parduodami brangiau nei Latvijai.

Tačiau L.Vosylius pripažįsta, jog šie sprendimai – sunkiai įgyvendinami. Vis dėlto įteisinti nuostatą, kuri ribotų degalų įvežimą į šalį automobilių bakuose, asociacija vadina kraštutiniu sprendimu.

S.Jakeliūnas neskuba kritikuoti bendrovės „Orlen Lietuva“ ar mažmeninių degalų pardavėjų dėl augančių kainų. „Mūsų gamintojai pamatę, jog kainos ima kilti, akimirksiu daro tą patį. Ir teisingai elgiasi. Juk jų tikslas – pelnas. Negi degalų pardavėjas, jei ir turės prieš metus atsivežtų degalų, šiandien ims pardavinėti juos mažesne kaina? Juk jie siekia greito ir kiek galima didesnio pelno. Klausimas kitas – ar valstybėje yra konkurencija?“ - dėsto S.Jakeliūnas.

Finansų analitikas ramina – dėl staigiai besikeičiančių degalų kainų kitos prekės kol kas neturėtų brangti. Tačiau jei panašios tendencijos laikysis pusmetį ar devynis mėnesius, gamintojai išaugusias transportavimo išlaidas įtrauks į sąnaudas.

Seimo Ekonomikos komiteto narys, “darbietis” Kęstutis Daukšys pripažįsta: kai didžiųjų degalinių tinklų yra vos keli, jiems tarpusavyje labai paprasta susitarti. „Tačiau natūralu, jog degalai brangsta, kai juos brangiau parduoda degalų gamintojas. O „Orlen Lietuva“ balansuoja ant tokios ribos, kai degalų pirkėjams dar neapsimoka degalų įsigyti, tarkime, Suomijoje, tačiau kartu gamykla skaičiuoja nemenką naudą“, - komentuoja K.Daukšys.

Anot jo, niekas nematuoja, kiek talpoje, į kurią pilamas naujai atvežtas benzinas, likę senojo, tad viskas pardavinėjama viena kaina. O įstatymo, kuris reguliuotų degalų pardavėjų pelno maržą, nėra. „Todėl niekas negali pasakyti, jog tas prekybininkas, kuris skaičiuoja 12 proc. pelno maržą, yra geresnis už tą, kurio pelno marža – 15 proc.“, - sako Seimo narys.

Jo įsitikinimu, numušti išaugusias degalų kainas padėtų nebent kainų karas.

Kita išeitis – valstybei kaupti degalų atsargas. Pastebėjus, kad degalų kainos itin stipriai pakilusios, valstybė imtų prekiauti turimomis už žemesnę kainą pirktomis degalų atsargomis. Tuomet, reaguodamos į tai, jog rinkoje atsirado žaidėjas, siūlantis prekę mažesne kaina, tą patį turėtų padaryti ir privačios degalinės. K.Daukšys įsitikinęs, kad tokia pati formulė galėtų būti taikoma ir kitoms būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui.

Tačiau finansų analitikas S.Jakeliūnas K.Daukšio sumanymą iškart sukritikavo. Pasak S.Jakeliūno, tokiu atveju valstybė turėtų kištis į prekybos struktūrą. Be to – statyti specialius rezervus, o patirtas išlaidas padengtume mes visi. „Mažinti degalų kainas efektyviau per mokesčius. Galiausiai juk valstybė visada buvo prastas ūkininkas“, - sako finansų analitikas.

Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas L.Vosylius nerimauja, kad kylant degalų kainoms, o degalų pardavėjams, jo teigimu, nebegalint pabrangimo prisiimti kaip veiklos sąnaudų, gyventojai pradės dairytis į trečiąsias šalis.

„Sudėtingiausia situacija – su benzinu. 2010-aisiais, palyginti su 2009-aisiais, benzino rinka susitraukė 24 proc. Tačiau benzino vartojimas nėra taip stipriai kritęs. Vadinasi, žmonės ieško alternatyvių šaltinių“, - svarsto pašnekovas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Vitas Matuzas neatmeta galimybės, kad degalinės, pasinaudodamos esama situacija, brangiau paduoda pigiau pirktus degalus. „Jei kompanija turi nusipirkusi pigesnių degalų, tai jau jos sąžinės ir etikos reikalas, ar juos parduoti su ta pačia pelno marža, ar pabranginti“, - savo V.Matuzas.

Tačiau, politiko teigimu, valstybė, kad vairuotojų išlaidos perkant degalus būtų mažesnės, jau padarė viską, ką galėjo: per Klaipėdą pradėtas šviesių naftos produktų importas, leista mažesnėmis kainomis laikyti degalų atsargas, tačiau, kaip teigia V.Matuzas, degalai nuo to neatpigo.

Konkurencijos taryba, anot pašnekovo, taip pat neįrodė, jog tarp degalinių pardavėjų būta neleistinų susitarimų. „Kontrolės pakanka. Kitų svertų aš nematau“, - teigė politikas.

Didžiausiuose Lietuvos degalinių tinkluose 4,5 lito ribą dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ketvirtadienį peržengusi populiariausio benzino kaina kyla toliau.

„Lukoil“, „Statoil“ ir „Orlen“ degalinėse per vieną dieną 95 markės benzino ir dyzelino kaina pakilo dar 2 centais, o per savaitę - 10-12 centų.

Vilniuje „Lukoil“ degalinėse 95 markės benzino kaina penktadienį siekia 4,53 lito - 9-11 centų daugiau negu praėjusį penktadienį.

„Statoil“ degalinėse 95 markės benzinas penktadienį kainavo 4,54 lito - apie 10 centų daugiau negu prieš savaitę, „Orlen“ - 4,55 lito, arba 11 centų daugiau.

„Statoil“ ir „Orlen“ degalinių tinklai dyzelino kainą per savaitę padidino 10-12 centų iki atitinkamai 4,24 ir 4,25 lito, „Lukoil“ - iki 4,21 lito.

Suskystintos dujos „Lukoil“ ir „Orlen“ tinkle kainavo 2,35 lito, „Statoil“ - 2,33 lito - šios kainos buvo 1-4 centais mažesnės negu praėjusį penktadienį.

Bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikių terminale parduodamo populiariausio benzino kaina per savaitę pakilo 130,35 lito iki 4191,04 lito už 1 tūkst. litrų, dyzelino - 106,98 lito iki 3903,54 lito, suskystintų dujų - sumažėjo 97,57 lito iki 3329,05 lito, skelbia agentūra BNS.