Vairuotojas nustato taisykles ir diktuoja tempą. Nuo jo savitvardos, įgūdžių ir daugybės kitų savybių priklauso, kaip greitai skries lenktyninis automobilis.
Šturmanas balsu skaito stenogramą, kad primintų lenktynininkui trasos ypatumus. Tad nuo jo gebėjimo tai daryti greitai ir aiškiai dažnai irgi priklauso galutinis rezultatas.
Turi vienas kito neerzinti
Ralio trasomis skriejantis dviejų žmonių ekipažas – daugiau nei šeima.
Tarp vairuotojo ir šturmano užsimezga ypatingas ryšys. Jį sunku suprasti tiems, kurie neturi nieko bendra su lenktynėmis.
„Kai su šturmanu daug laiko važiuoji viename automobilyje, jauti viską – jo kvėpavimą, balso intonaciją, iš žvilgsnio supranti visas situacijas”, – tvirtino 44 metų lenktynininkas Evaldas Čirba.
„Profesionaliam šturmanui nereikia daug laiko, kad su vairuotoju rastų bendrą kalbą.
Tačiau vėliau tą kalbą tenka visaip koreguoti, juk ekipažas dirba išskirtinai sudėtingomis sąlygomis, patiriama nuolatinė įtampa ir stresas.
Vairuotojas ir šturmanas turi tikti vienas kitam kaip žmonės – ne tik kaip profesionalai”, – įsitikinęs 33 metų Benediktas Vanagas.
Žiemos ralio Lietuvoje „Halls Winter Rally” rengėjas B.Vanagas šį sausį vėl grįžo į ralio varžybas, nors pastaraisiais metais daugiausia dalyvaudavo bekelės maratonuose.
Pasak jo, svarbiausias dalykas maratone – kad vairuotojas ir šturmanas visiškai pasitikėtų vienas kitu. Verta atlikti vos ne psichologinį testą, kad ekipažo nariai pasitikrintų, ar vienas kitam tinka, ar neerzina. Norint gero rezultato, svarbiausia, kad ekipažas būtų kaip kumštis.
B.Vanagas šiemet žiemos ralyje dalyvavo su Mariumi Zaikausku – šturmanu, su kuriuo dar nebuvo dirbęs. „Subaru Impreza WRX STI” važiavęs ekipažas finišavo 14-tas.
Visiškas pasitikėjimas
Lenktynių mėgėjams, varžybas stebintiems iš šalies, neretai atrodo, kad trasoje viskas priklauso tik nuo vairuotojo.
Toks požiūris neteisingas. „Negali greitai važiuoti nežinodamas, kur važiuoji. Kitaip tariant, neturėdamas tikslios ir teisingai pateiktos kelio informacijos”, – sakė dar vienas žinomas lenktynininkas 39-erių Audrius Gimžauskas.
Per varžybas Lietuvoje gal šturmanas ir nėra toks svarbus, tačiau dalyvaujant lenktynėse užsienyje, kur trasos visiškai nežinomos, be jo neišsivers nė vienas lenktynininkas.
„Net ir Lietuvoje, nors mintyse turi kelio vaizdą, turi gauti patvirtinimą, kad jis yra toks, o ne kitoks”, – sakė 28 metų Vytautas Švedas.
Šturmano vaidmuo tampa itin svarbus, kai kovojama dėl sekundės dalių ir vairuotojo koja tiesiog prilimpa prie greičio pedalo. Nors ir puikiai žino kelią, vairuotojas niekada neatsimena, ar atstumas iki posūkio yra 20 metrų, ar 30.
Tokią informaciją jis gauna iš šturmano.
„Greitas dešinys, per trampliną, du šimtai tiesiai”, – komandas beria šturmanas (tai reiškia, kad už nestaigaus posūkio į dešinę – tramplinas, kurį įveikus du šimtus metrų teks važiuoti tiesiai).
Nors vairuotojas nemato kelio, kurį, tarkim, užstoja kalniukas, šturmano žodžiais jis neabejoja.
„Atleki prie to kalniuko 120–140 kilometrų per valandą greičiu, šoki į nežinią. Bet šturmanas pasakė, kas laukia, todėl negali atleisti greičio pedalo, jei įveikęs trampliną du šimtus metrų turėsi važiuoti tiesiai”, – aiškino E.Čirba.
Lėkdamas didžiuliu greičiu ir nematydamas kelio vairuotojas negali stabdyti – juk brangi kiekviena akimirka.
Dabar su Mindaugu Varža lenktynėse dalyvaujantis lentynininkas Martynas Samsonas kurį laiką ralyje važiuodavo su savo tėvu Vytautu.
Tai nėra geriausias variantas: „Kai šalia sėdi tėvas, neskubi, nes apima didesnis atsargumo jausmas.”
Rezultatą lemia smulkmenos
Per varžybas daug reiškia ir balso intonacija, kaip šturmanas perduoda informaciją.
„Perskaitęs ją griežčiau, šturmanas tarsi įspėja, kad kažkas ne taip, kad reikia būti atidesniam. Jei raportuoja ramiai, vairuotojas supranta, kad greičio paminą gali ir smarkiau spūstelėti – priešais nesunkiai įveikiama kliūtis”, – bendravimo ypatybes vardijo E.Čirba.
Gali turėti geriausią automobilį, būti profesionalus vairuotojas, bet jei šalia sėdi prastas šturmanas – pergalių nesitikėk.
Tai dar vieno patyrusio lenktynininko, daugkartinio Lietuvos ralio čempiono 46 metų Roko Lipeikio nuomonė.
„Ralyje nėra smulkmenų”, – nukirto jis.
Numato šimtą ėjimų į priekį
R.Lipeikis pastaraisiais metais ralyje dalyvauja su 23-ejų dukterimi Inga, kuri lenktynėse šturmane debiutavo prieš šešerius metus. Tuomet jai buvo vos septyniolika.
„Kai tik pradėjome drauge važiuoti, tėvas negalėjo susitelkti vien lenktynėms – dalį dėmesio turėjo skirti mano mokymui ir kontrolei.
Juolab kad atsakomybė drauge vežtis dukterį buvo didžiulė, kaskart jis turėjo įvertinti bet kokią riziką. Tačiau didžiulė tėvo patirtis buvo ir yra vienas stipriausių ginklų, leidžiantis mums siekti pergalių”, – įsitikinusi R.Lipeikytė.
Lipeikių duetas per kelerius metus ralio trasose iškovojo ne vieną pergalę – 2005, 2009 ir 2010 metais tapo Lietuvos čempionu, pernai laimėjo Šiaurės Europos šalių čempionų taurę, Latvijos čempionate ir Baltijos šalių ralio čempionate buvo antras.
I.Lipeikytė neslepia, kad reikėjo laiko, kol tėvas per varžybas ėmė visiškai ja pasitikėti.
Ji vis dar sulaukia iš tėvo pastabų, kurias stengiasi įsiminti. Svarbiausias dalykas, kurio Ingą išmokė tėvas, – apgalvoti kiekvieną žingsnį ir dar šimtą į priekį.
Stenogramą skaito angliškai
Tam, kad sutartų vairuotojas ir šturmanas, labai svarbūs ir, atrodo, nereikšmingi dalykai. Pavyzdžiui, šturmano balso tembras.
„Jei ilgai važiuoji su tuo pačiu šturmanu ir staiga šalia atsisėda kitas, reikia laiko, kad priprastum prie jo balso. Iš pradžių dėl to net negali važiuoti taip greitai, kaip anksčiau”, – aiškino A.Gimžauskas.
Šturmano balsas turi neerzinti vairuotojo, nebūti per šaižus, be to, tas, kuris skaito kelio knygą, privalo gerai artikuliuoti, nes neteisingai ištarti garsai gali suklaidinti lenktynininką.
Nors vyresniosios kartos lenktynininkai stenogramą skaito pagal buvusios sovietų mokyklos principus – rusiškai, vis daugiau ekipažų pastaruoju metu per lenktynes bendrauja anglų kalba.
Padeda taisyti automobilį
Šturmanas – vairuotojo pagalbininkas ne tik trasoje.
Ekipažas dalijasi daugybę pareigų, nuo kurių priklauso lenktynių rezultatas.
48 metų Renatas Vaitkevičius šešerius metus važiavo su R.Lipeikiu. „Maxima” grupės Estijoje vadovas dabar stenogramą skaito 22 metų Dominykui Butvilui.
„Kai lenktyniavau su Roku, į daugelį dalykų galėjau nekreipti dėmesio, nes jis viskuo pasirūpindavo.
Dėl to jaučiausi ramus, nes mano galva užimta verslu, todėl ne visada galiu susikaupti.
Su Dominyku kitaip – žinau, kad turiu padaryti savo darbus, nes niekas kitas jų nepadarys.
Dominykui tai paprasčiausiai nepriklauso”, – aiškino R.Vaitkevičius.
Kiekvienas ekipažas pats pasiskirsto darbus. Pavyzdžiui, sutariama, kuris turi tikrinti slėgį padangose prieš greičio ruožą.
Tai itin atsakinga užduotis, mat kai slėgis per mažas arba per didelis, padanga greičiau susidėvi, todėl didesnė tikimybė, kad ji sprogs.
Šturmanas privalo gerai išmanyti ir varžybų reglamentą, pildyti dokumentus. Jo užduotis – rašyti protestą arba apeliaciją.
Patyrę šturmanai išmano, kaip veikia automobilis, todėl jam sugedus padeda vairuotojui rasti gedimo priežastį.
Rinko lenktynininkai
Dešimties garsiausių šalies lentynininkų paprašėme įvardyti tris, jų manymu, geriausius šturmanus.
Dažniausiai buvo minimi šie sportininkai:
Gediminas Celiešius
Žilvinas Sakalauskas
Audrius Šošas
(Pavardės surašytos abėcėlės tvarka.)