Kad nereikėtų vaikštinėti po baldų parduotuves, vilnietė S.J. nutarė jų pasidairyti internete. Ji į populiariausios interneto paieškos sistemos „Google” lauką įrašė du žodžius – „baldų rojus”. Tokiu pavadinimu sostinėje veikia gerai žinoma parduotuvė.
Prieš akis išsirikiavo galybė nuorodų. Viršuje – ebaldurojus.lt. Atrodytų, nėra ko dvejoti, kad abiejų – ir realios, ir virtualios – parduotuvių šeimininkai yra tie patys. Juolab kad elektroninės parduotuvės sandėlio ir administracijos adresas sutampa su parduotuvės Vilniaus Kalvarijų gatvėje.
Tik vėliau paaiškėjo, kad elektroninę parduotuvę ebaldurojus.lt administruoja įmonė „Eco baldai”, o su „Baldų rojumi” ją sieja tik pavadinimas. Virtualiųjų pardavėjų derėtų ieškoti Latvijoje.
„Lietuvos rytui” pradėjus aiškintis dėl ebaldurojus.lt veiklos, prieš kelias dienas interneto parduotuvė buvo uždaryta.
Nei baldų, nei pinigų
Vasario 13-ąją S.J. išsirinko dvi spinteles prie lovos. Užsisakiusi jas elektroninėje parduotuvėje ebaldurojus.lt, pervedė pinigus į nurodytą bendrovės „Eco baldai” banko sąskaitą.
Tuoj pat moteris sulaukė elektroninio laiško iš „Eco baldų”, kuriame – pažadas netrukus atsiųsti kodą. Jį įrašiusi parduotuvės svetainėje, klientė galėtų stebėti savo užsakymą.
Net ir prabėgus gerai savaitei, vilnietė kodo nesulaukė. Kaip ir informacijos, per kiek laiko jai bus pristatyti pirkiniai.
Atsakymo ji negavo ir nusiuntusi laišką svetainėje nurodytu adresu. Prisiskambinti nurodytu telefono numeriu taip pat neįmanoma – jis išjungtas.
Paieškos internete atskleidė, kad sumokėjusių pinigus ir negavusių baldų žmonių yra daugiau. Skundų sulaukė ir valstybinės institucijos.
Nuomininkai išsikraustė
Iš pernai balandį bankrutavusios bendrovės „Baldų rojus” liko tik pavadinimas – šitaip vadinasi parduotuvė Vilniuje, kurią dabar valdo įmonė „Vilniaus Sigmos partneris”.
„ebaldurojus.lt – ne mūsų elektroninė parduotuvė, tik vardas toks pat. Mes neturime nieko bendra su ja.
Tai – didžiausio nesąžiningumo įmonė.
Jie neturi teisės naudoti šio pavadinimo”, – gerokai supykęs apie bendrovę „Eco baldai” kalbėjo įmonės „Vilniaus Sigmos partneris” direktorius Juozas Romualdas Sabaliauskas.
Jis tikino, kad tik visai neseniai, vos prieš kelias savaites, jam pavyko iškraustyti čia patalpas nuomojusią ir internete svetimu vardu prisidengusią įmonę.
„Dalis daiktų dar netgi likę. Jie kreipdavosi į teismą, šis pritaikydavo laikinąsias apsaugos priemones, tad nieko negalėdavome jiems padaryti”, – pasakojo J.R.Sabaliauskas.
Patyrė nemažai nuostolių
„Vilniaus Sigmos partnerio” direktorius apskaičiavo, kad dėl nuomininkų patyrė 200 tūkst. litų nuostolių. Abiejų pusių ginčai buvo persikėlę į teismą, tačiau ilgainiui buvo suraityta taikos sutartis.
Pasak direktoriaus, buvo sutarta, kad už nuomą bendrovė atsiskaitys baldais.
„Tačiau jokių baldų nebelikę, pinigų irgi nėra.
Vadovavo Grigaravičiai, paskui kažkokiam latviui atidavė. Keičia direktorius, kad niekas nieko negalėtų padaryti”, – piktinosi J.R.Sabaliauskas.
Grandinė veda į Latviją
Bendrovė „Eco baldai” buvo įsteigta 2008-aisiais. Tik jos pavadinimas buvo „Navasan”. Į „Eco baldai” ji pervadinta 2010 metų kovą.
Iki praėjusių metų pagrindinė bendrovės veikla buvo medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse.
Veiklos pradžioje įmonė turėjo dvi medicinos ir ortopedinių prekių sales Vilniuje ir Kaune, o 2010 metų pradžioje – net šešias prekybos vietas didžiuosiuose šalies miestuose.
Bendrovei vadovavo Adonis Grigaravičius, kurį su bankrutavusios bendrovės „Baldų rojus” vadovu Rimantu Jokūbu Grigaravičiumi sieja artimi giminystės ryšiai.
Pernai birželį bendrovę „Eco baldai” norėta likviduoti, tačiau vėliau tokių ketinimų atsisakyta, mat 100 proc. bendrovės akcijų įsigijo Latvijos pilietis Juris Važeninis.
Tiesa, Lietuvos registrų centrui nurodomu adresu Rygoje įsikūręs visai kitas žmogus.
Nors klientai, užsisakę baldus per ebaldurojus.lt, pinigus pervesdavo į nurodytą „Eco baldai” sąskaitą, A.Grigaravičius tvirtino, kad elektroninės parduotuvės ir jo vadovautos įmonės niekas nesieja – „Eco baldai” neva prekiavo tik tiesiogiai.
Tiesa, kalbantis su A.Grigaravičiumi mobiliuoju telefonu fone skambėjo toks pat automatinio atsakiklio įrašas, kaip ir vos prieš keliolika sekundžių paskambinus telefono numeriu, nurodytu ebaldurojus.lt svetainėje.
Įrašytas moteriškas balsas aiškino, kad numeris išjungtas, ir siūlė pamėginti skambinti vėliau.
Ieškos šeimininko Rygoje
Kad „Eco baldų” ir interneto parduotuvės niekas nesieja, tvirtino buvusiu įmonės vadovu prisistatęs Dainius Linkevičius.
Jis tikino buvęs atleistas šiemet sausio pabaigoje, o dabar ieškąs būdų perduoti J.Važeniniui likusius dokumentus.
Buvęs direktorius dievagojosi žinantis tik adresą Rygoje, kurį J.Važeninis pranešė Lietuvos registrų centrui.
„Toje įmonėje gali būti neaiškumų. Buvo likę baldų, atidaviau juos žmonėms, kurie buvo sumokėję avansą. O tos įmonės bankroto nebuvo ir nebus”, – pasakojo D.Linkevičius.
Bendrovė „Eco baldai” nurodo adresą ir Lietuvoje. Tačiau juo įsikūrusi įmonė, kuri pardavinėja registracijos adresus prieglobsčio ieškančių bendrovių buveinėms. Čia įsikūrę žmonės tikino „Eco baldai” atstovų nė akyse nematę.
Nori parduoti vardą
„Vilniaus Sigmos partneris” ketina keisti „Baldų rojaus” pavadinimą, kuriam bent internete dabar užtraukta didžiulė gėda.
Bendrovės „Baldų rojus” bankroto administratorius Vėjūnas Klimas sakė, kad šiuo metu siekiama parduoti prekės ženklą „Baldų rojus”, tačiau jo niekas neperka.
Pasak V.Klimo, jei toks sandoris įvyktų, į įmonės sąskaitą įbyrėtų 5 mln. litų.
Bankroto administratorius tikino, kad baldų parduotuvė Vilniaus Kalvarijų gatvėje šį vardą naudoja pagal sutartį, kurią ketinama pristabdyti.
Aukos ieško pagalbos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pastaruoju metu sulaukė prašymų išsiaiškinti dėl bendrovės „Eco baldai” valdomos elektroninės parduotuvės ebaldurojus.lt veiklos.
Vartotojai skundėsi šiai įmonei sumokėję dalį pinigų už baldus, o prekių taip ir nesulaukę.
Nė vienam iš jų nepavyko susisiekti su įmonės atstovais nei telefonu, nei paštu.
„Dažnai interneto svetainėse ribotai informuojama apie pardavėją, paslaugos teikėją, pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas, todėl vartotojams neaišku, kur reikėtų kreiptis dėl kilusių problemų”, – vardijo VVTAT atstovas Vitas Jonas Ūsas.
Pasak jo, dingus pardavėjams, vartotojams sunku įgyvendinti ir teisę, pavyzdžiui, per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis į pardavėją ir nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Neretai verslininkai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų, išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą, nors pagal Civilinio kodekso nuostatas vartotojo teisę per 7 darbo dienas nutraukti sutartį, sudarytą internetu, draudžiama suvaržyti ar riboti bet kokiais įsipareigojimais ar įmokomis. Taip pat dažnai pasitaiko, kad pardavėjai laiku nepristato prekių.
Įžvelgia sukčiavimą
Pradingę pardavėjai ir nusikaltimai interneto erdvėje jau seniai nebe naujiena. Praėjusių metų pabaigoje nemažai žmonių apgavo interneto parduotuvės beribu.lt, prekiavusios buitine technika, šeimininkai.
Sukčiai tuomet siūlė įsigyti telefonų, kompiuterių su didele nuolaida ir nuolat keitė banko sąskaitas. Skaičiuojama, kad nusikaltėlių laimikis galėtų siekti pusę milijono litų.
„Žmonės turėtų būti budresni ir naudotis tik gerai žinomų interneto parduotuvių paslaugomis”, – sakė Kriminalinės policijos biuro vadovas Tomas Ulpis.
Pasak T.Ulpio, ir vilnietės S.J. atveju galima įžvelgti sukčiavimo požymių, tad derėtų su pareiškimu kreiptis į policiją.
Pareiškimą policijai galėtų pateikti ir VVTAT.
Siūloma kreiptis į pareigūnus
Civilinis kodeksas numato, kad pardavėjas turi pateikti daiktus, įsigytus naudojant ryšio priemones, per 30 kalendorinių dienų, jeigu sutartyje nenumatoma kitaip. Šis terminas galioja tuo atveju, jeigu vartotojas su pardavėju nesusitarė dėl kitų pristatymo terminų.
Jeigu pardavėjas nevykdo įsipareigojimo pristatyti prekes per numatytą terminą, vartotojas pirmiausia turėtų kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų, vartotojas privalo raštu kreiptis (patartina – registruotu laišku) į pardavėją.
Pardavėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Jeigu vartotojas per 10 dienų negauna atsakymo iš pardavėjo ar su pardavėju nepavyksta susisiekti ir išspręsti ginčo, vartotojas gali pateikti prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Į teismą ar policiją vartotojas turi teisę kreiptis tiek prieš pateikdamas prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tiek po to.
Patarimai pirkėjams
Būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi.
Nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą.
Atkreipkite dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas paslėptas išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės siunčiamos iš užsienio.
Turėkite galvoje, kad prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Pasiteiraukite įmonėje, kiek laiko tai užtruks, prireikus nurodykite pristatymo datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes.
Būtinai išsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti kilus problemų.