Bendrovės atstovas Ūdrys Staselka Eltai priminė, kad sausio gale buvo prognozuota, kad vasarį, orams atšalus, bus sunaudota daugiau šilumos. Prognozės pasitvirtino: vidutinė vasario mėnesio temperatūra buvo net 4,5 laipsnio žemesnė nei sausio, todėl ir šilumos poreikis buvo 12 proc. didesnis. Bet, lyginant su praėjusiųjų metų gruodžiu, kurio vidutinė oro temperatūra buvo labai panaši, šilumos per vasarį suvartota apie 10 proc. mažiau. Mat ir pirmoji šių metų vasario dekada nebuvo tokia šalta, ir pats mėnuo už gruodį net trimis dienomis trumpesnis.
Panaši situacija ir Vilniuje. Šilumininkų teigimu, šildymo sąskaitos už vasarį bus šiek tiek didesnės nei už sausį, bet mažesnės nei už gruodį.
Šilumos kaina visus tris mėnesius Kaune buvo tokia pati - 23,48 cento už kilovatvalandę be PVM (kai šilumos punktai priklauso vartotojui). Tiesa, pati šilumos kaina Kaune pernai buvo didinama bent keturis kartus. Todėl, lyginant su praėjusiųjų metų vasariu, šilumos kaina paskutinįjį šių metų žiemos mėnesį buvo 2,56 cento už kilovatvalandę (be PVM) didesnė.
Šilumos kaina pastarąjį kartą keista 2010 m. lapkritį. Kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų, vartotojui už ją tenka mokėti dar brangiau nei turinčiam nuosavą individualų šilumos punktą - 24,33 ct/kWh be PVM.
Kauniečiams šiuo metu šiluma kainuoja visų brangiausiai, palyginti su kainomis, kurias turi mokėti kitų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai. Kai kam Kaune elementarus „malonumas“ - šiltos būsto patalpos gruodį (sąskaitos pateiktos sausio mėnesį) kainavo netoli tūkstančio ar net per tūkstantį litų. Todėl miesto savivaldybėje daugėja prašymų gyventojų (ir įmonių ar įstaigų), pageidaujančių atjungti savo patalpų šildymą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų.