Tiesa, dėl to, jog Klaipėdoje laikosi palyginti nemenkos būsto kainos, o ir neparduotų butų yra nemažai, šiame mieste kainų korekcijos gali kiek skirtis nuo bendrų šalies tendencijų.
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu – NT kainų dugnas jau pasiektas, lūkesčių, kad kainos dar kris, nebėra.
Pasak S.Vagonio, postūmį kilti NT kainoms turi atsigaunanti šalies ekonomika, kuri lemia, jog pirkėjai nebelaukia dar labiau krisiančių būstų kainų. Kita priežastis – lankstesnė bankų kreditavimo politika ir aktyviau siūlomos paskolų teikimo paslaugos. Prie kainų kilimo prisidės ir sumažėjusi būsto pasiūla bei sumenkusios indėlių palūkanos. Pastarasis veiksnys paskatina žmones ne taupyti, o investuoti.
2010-aisiais visose Baltijos šalyse užfiksuotas kainų kilimas. Per 2010 m. būsto kainos Vilniuje, „Ober-Haus“ duomenimis, kilo simboliškai - 0,1 proc. Kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje – 5,1 proc., Estijos sostinėje Taline – 7,9 proc.
Tiesa, Taline 2010-aisiais butų kainos, palyginti su buvusiomis per kainų piką, buvo 46,4 proc. mažesnės, Rygoje – 60,6 proc., tuo metu Vilniuje – 39,8 proc.
2010 m. pabaigoje naujos statybos namuose neparduotų butų Vilniuje buvo apie 1350 (2009-ųjų pabaigoje Vilniuje buvo neparduota apie 2000 naujos statybos butų), Taline – apie 500. Daugiausia neparduotų būstų buvo Rygoje – apie 1950.
Anot S.Vagonio, pernai visose Baltijos šalyse naujų būstų statyba buvo sustojusi, vis dėlto šiemet čia laukiama atsigavimo. Vilniuje šiandien statoma apie 12 projektų, dar 4-5 projektų statybas planuojama pradėti.
S.Vagonis tikina, kad tokio kainų kilimo, kai per metus būstai pabrangdavo 40-50 proc., nebesulauksime. „Nors ekonomika auga, tačiau ji laikosi žemame lygyje. Nedarbas ir emigracija negali suformuoti potencialaus pirkėjo. Be to, bankai, pasimokė iš klaidų, todėl paskolas dalins atsargiau ir neleis išsipūsti kainoms“, - komentuoja S.Vagonis.
Šiek tiek išjudinti NT rinką padeda ir būstais Lietuvoje besidomintys užsieniečiai. Būsto kainų kilimo laikotarpiu - 2004-2007 m. - noriai gyvenamąsias patalpas Lietuvoje pirko britai, skandinavai ir Izraelio gyventojai. Tačiau 2009 m. pasirodė nauja tendencija, vyraujanti iki šiol: aktyvesni pasidarė pirkėjai iš Baltarusijos ir Rusijos.
Anot „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S.Vagonio, tai lemia keli faktoriai: vieni nekilnojamąjį turtą Baltijos valstybėse perka jausdami sentimentus šioms šalims, kuriose kažkada atostogavo, kitus domina laisvesnis judėjimas Europos Sąjungoje, trečius vilioja galimybė uždirbti pardavus šiandien įsigytą nekilnojamąjį turtą pakilus jo kainoms (jei Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina – 1200 eurų, tai Varšuvoje – 2100 eurų).
NT rinkoje – ankstus rytas
Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai - atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, "Danske banko" vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Pasak jos, NT rinkoje vyksta stabilizavimosi procesas. Bankų kreditavimo politika darosi mažiau konservatyvi ir konkurencija šioje srityje pamažu stiprėja, tačiau apie spartų NT atsigavimą kalbėti dar anksti.
"Mes stebime rinką, reaguojame į jos signalus ir esame pasiruošę skolinti vartotojams, tačiau skolinsime racionaliam pirkėjui ir skolinsime atsakingai. Nors tamsiausias metas jau praėjo, dabar NT rinkoje - ankstus rytas ir nebus imamasi jokių dirbtinų priemonių pabudinti ją anksčiau laiko. Šios rinkos vystymosi potencialas išlieka didelis, nes daug žmonių gyvena senuose būstuose, o renovacijos procesas stringa, tačiau spartesnį paklausos atsigavimą sunku prognozuoti dėl sudėtingos namų ūkių padėties", - teigia V.Klyvienė.