Reportažą, kuriame A.Sekmokas teigia, kad siūlys "Gazprom" pradėti diskusiją dėl dujų kainų, žiūrėkite čia.
„Išsiuntėme „Gazprom“ pranešimą dėl Lietuvos dujų privatizavimo sutarties pažeidimo. Lietuva surinko įrodymų, kad dėl šito pažeidimo „Gazprom“ tiekia Lietuvai dujas neteisinga kaina.
Siūlome „Gazprom“ pradėti derybas dėl pažeidimo ištaisymo, tai yra, dėl teisingos dujų, tiekiamų Lietuvos vartotojams, kainos. Šitas derybas siūlome vesti Briuselyje ir taip pat siūlome „Gazprom“ paviešinti Lietuvos dujų privatizavimo sutartį, kad visuomenei būtų visiškai aišku ir būtų galima objektyviai vertinti visus veiksmus ir susidariusią situaciją. Tikimės, kad „Gazprom“ šį pažeidimą ištaisys, nustatys teisingą kainą Lietuvos vartotojams ir šitas nesutarimas bus išspręstas“, - ketvirtadienį Energetikos ministerijoje žurnalistams sakė A. Sekmokas.
Pasak energetikos ministro, surinkti įrodymai leidžia teigti, jog dujų kaina Lietuvai yra nustatyta per didelė dėl politinių priežasčių.
"Lietuvai dujų kaina yra 15 proc. aukštesnė negu gretimoms šalims, o kokia turėtų būti teisinga dujų kaina, bus nustatyta pagal reikalingas procedūras. Ir tai bus nustatyta ekspertiniu būdu. Jeigu nebus ištaisytas pažeidimas, kreipsimės į Stokholmo arbitražą dėl Lietuvos dujų privatizavimo sutarties anuliavimo ir restitucijos. "Gazprom" turi 60 dienų nustatyti teisingą kainą Lietuvai, kaip ir numatyta sutartyje", - pareiškė A. Sekmokas.
Tiesa, kas yra "teisinga dujų kaina Lietuvai", Energetikos ministerijos vadovas tikino negalintis atskleisti, kadangi "Lietuvos dujų" privatizavimo sutarties turinys yra konfidencialus.
"Mes kreipėmės ir į Konkurencijos direktoratą, kad būtų atliktas tyrimas. Aukštesnė dujų kaina turėtų būti kvestionuojama ir analizuojama tam laikotarpiui, nuo kada buvo privatizuotos "Lietuvos dujos", - aiškino energetikos ministras.
A. Sekmoko teigimu, derybos su "Gazprom" dėl teisingos dujų kainos bus vykdomos Lietuvos atstovybėje Briuselyje, kadangi trečioji šalis turėtų būti itin palanki derybų skaidrumui.
"Energetikos tarybos metu mes dėl šito konsultavomės ir su Europos Komisijos atstovais dėl trečiojo paketo įteikimo ir visų mūsų veiksmų", - patikino ministras.
ių metų sausio 25 d. Energetikos ministerija ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus, pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą "Gazprom" piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi.
Ministerija taip pat pareikalavo, kad "Lietuvos dujų" valdybos nariai Valerijus Golubevas ir Kirilas Selezniovas, kartu esantys ir "Gazprom" valdybos nariai, atstovaujantys "Gazprom" interesams, atsistatydintų iš pareigų. Reikalaujama, kad atsistatydintų ir "Lietuvos dujų" generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.
Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 17,70 proc. "Lietuvos dujų" akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti "Gazprom" (šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir "E.ON Ruhrgas International" (38,9 proc. akcijų).
Praėjusią savaitę Briuselyje lankydamasis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas perspėjo Europos
Sąjungą (ES), kad pastarosios taikomos taisyklės energetikos
struktūrai pakels dujų kainas, o tai visiškai neatitiks ES siekių
energetikos politikoje.
Kalbėdamas žurnalistams po derybų su Europos Komisijos (EK)
vadovu Jose Manuelio Barroso V.Putinas sakė,
kad dujotiekių infrastruktūros nuosavybę apibrėžiantys įstatymai, vadinami trečiuoju energetikos paketu, galiausiai tik pakenks dujų vartotojams Europoje.
Ketvirtadienį, kovo 3-ąją, trečiasis energetikos paketas įsigaliojo.
Šie įstatymai apriboja ES vamzdynų infrastruktūros,
priklausančios dujų tiekėjams, nuosavybę ir ragina „skaidyti“ per
didelę jų centralizaciją.
Pagal tokias taisykles Rusija gali būti
priversta parduoti dalį savo dujotiekio tinklo. „Trečiasis energetikos paketas visiškai akivaizdžiai pablogina
mūsų energetikos bendrovių veiklos sąlygas, faktiškai galima
kalbėti apie turto konfiskavimą,- sakė V.Putinas pridurdamas, kad
paketas pakels energijos kaina ES vartotojams. - Kaip žinote, Rusijos
ir Vokietijos partneriai šiuo klausimu kreipėsi į teismą“.
J.M.Barroso prieš savaitę pamėgino užglaistyti nesutarimus
pareikšdamas, kad per kelias derybų tarp Rusijos vyriausybės ir EK
valandas ES ir Rusija padarė didžiulę pažangą ir patikino, kad
tie patys įstatymai galioja visoms šalims.
„Mes manome, kad mūsų trečiasis vidaus rinkos energijos paketas
galioja visiems vienodai“, - sakė jis nurodydamas Norvegijos
pavyzdį; ši šalis privalėjo laikytis tų pačių direktyvų,
kurios, anot jo, atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO)
reikalavimus.
„Užsienio bendrovių prašome sutikti su tokiomis pat
taisyklėmis, kurias taikome ir savo pačių bendrovėms“, - kalbėjo
J.M.Barroso. „Mūsų požiūriai į trečiąjį energetikos paketą iš dalies
skiriasi, tačiau šiuo klausimu turėjome labai atvirą ir nuoširdų
pokalbį... Norime, kad Rusija liktų svarbiausia mūsų dujų tiekimo
partnerė“, - sakė EK vadovas.
ES kasmet importuoja dujų už maždaug 40 mlrd. eurų ir beveik
ketvirtadalis dujų ateina iš Rusijos.
Siekiant įgyvendinti
ilgalaikio ES energetinio saugumo tikslus Briuseliui labai svarbu
užtikrinti pastovų energetinių išteklių gavimą.
Šie ES ir Rusijos nesutarimai komplikuoja jų santykius, Maskvai
siekiant ES paramos Rusijos narystei Pasaulio prekybos organizacijoje
(PPO).