Teismas pripažino, kad M. Zalepūga pažemino pareigūno vardą, padarydamas vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų – vairuodamas neblaivus, todėl jo atleidimas iš STT buvo teisėtas.
Anot LVAT, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, jog buvo objektyvi būtinybė būnant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, pareiškėjo M. Zalepūgos nurodytu tikslu – siekiant „apsaugoti STT nuo galimos kompromitacijos“. Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 5 val. buvo duotas įsakymas vairuoti transporto priemonę neblaiviam, siekiant apsaugoti joje esančią specialiąją įrangą (pareiškėjui buvo nustatytas 1,61 promilės girtumo laipsnis).
Be to, kaip nurodoma LVAT sprendime, net ir pripažinus, jog transporto priemonėje buvo specialioji technika, šis faktas teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturėtų, nes byloje nebuvo įrodyta, kad specialiajai technikai, jeigu tokia buvo transporto priemonėje, buvo iškilęs realus pavojus ir kad jis konkrečioje situacijoje negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
Sprendime taip pat akcentuojama, kad M.Zalepūgos veiksmai negalėjo būti pateisinami siekiant apsaugoti materialines vertybes, nes vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis sukėlė pavojų visuomenės saugumui, taip pat žmonių sveikatai ir gyvybei.
LVAT sprendime taip pat pabrėžė, kad STT pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai, kurių pareigūnai prisiekia laikytis. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl minėtas M.Zalepūgos, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina STT, kaip institucijos autoritetą bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš STT pareigūnų.
Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.