Šis žingsnis atkartoja pernai Europarlamento priimtą panašų
sprendimą, nors Europos Sąjungos (ES) šalys ėmėsi didelio masto
diržų veržimo priemonių.
Įgyvendinus Europos Parlamento biudžeto komiteto ketvirtadienį
priimtą sprendimą, bendras Parlamento biudžetas šiemet padidės
beveik 13,25 mln. eurų (45,75 mln. litų).
Išlaidų didinimui pritarė Socialistų ir centro dešinioji
Europos liaudies partijos frakcija, tačiau kitos tvirtino, kad šis
sprendimas nepagrįstas.
Vokietijos Žaliųjų partijos deleguota europarlamentarė Helga
Trupel sakė, kad šiuo žingsniu ES įstatymų leidėjai
pademonstravo esantys „aiškiai atitrūkę nuo fiskalinės
tikrovės... (ir) pasiuntė visiškai klaidingą signalą“ Bendrijos
piliečiams.
Portugalijos kraštutinių kairiųjų pažiūrų deputatas
Miguelis Portasas pareiškė, kad Biudžeto
komiteto sprendimas bus „klaidingai suprastas“.
Tuo tarpu šio žingsnio šalininkai sakė, kad papildomi pinigai
leis jiems nusamdyti daugiau padėjėjų. Jų teigimu, tai būtina,
nes europarlamentarų darbo krūvis padidėjo nuo 2009 metų gruodžio 1 dienos, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis.
„Negalėsiu atlikti politinio arba priežiūros darbo, kurį turiu
padaryti, jeigu neturėsiu daugiau darbuotojų“, - sakė Vokietijos
centro dešiniojo sparno deputatė Ingeborg Grassle.
Kiekvienam Europos Parlamento nariui kas mėnesį mokama 7 956,87
euro (27 473 litai), neatskaičius mokesčių. Dar po 300 eurų (1036
litu) jiems priskaičiuojama už kiekvieną dieną, kai įstatymų
leidėjai užsiregistruoja per sesijas Briuselyje arba Strasbūre.
Be to, kas mėnesį kiekvienam iš jų skiriama po 19 709 eurus (6
8051 litą) išlaikyti padėjėjams ir kitoms biuro išlaidoms, o
pagal ketvirtadienį priimtą sprendimą ši suma bus dar padidinta.