Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) įsikūrusi statybų įmonė jau kuris laikas nemoka mokesčių už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą, kuriame stovi administracijos pastatas, dirbtuvės, kraunama mediena.
Sunkius laikus išgyvenančios „Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas Pranciškus Jurgutis nereaguoja į raginimus sumokėti skolas, jau šoktelėjusias iki 800 tūkst. litų.
Uosto teritorijoje esantys šios įmonės pastatai areštuoti už skolas kitiems ūkio subjektams.
Pagrasino nutraukti sutartį
„Rinkdami mokesčius iš žemės naudotojų ir laivų savininkų, parazituojančių įmonių neremsime.
Jeigu „Klaipėdos hidrotechnika” per savaitę nesugebės atsiskaityti su uostu, sutartis dėl žemės nuomos su ja bus nutraukta”, – vakar pareiškė KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Pernai P.Jurgutis prašė iškelti „Klaipėdos hidrotechnikai” restruktūrizavimo bylą.
Savo ieškinį jis grindė ekonomikos nuosmukiu, padidėjusia konkurencija, sumažėjusia įmonių darbų apimtimi uoste, Ignalinos atominės elektrinės statybose ir stringančiais atsiskaitymais.
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas atmetė verslininko ieškinį, nes jis nepateikė reikiamų duomenų apie turimą turtą, jam taikomus apribojimus, kreditorius, jų mokestinių reikalavimų įvykdymo terminus, kitas finansines prievoles ir įsipareigojimus.
Nuteisė už kyšininkavimą
P.Jurgutis pernai pateko į teisėsaugos tarnybų akiratį po to, kai E.Gentvilui pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį tikėdamasis sulaukti savo verslui uoste palankių sprendimų.
Už tai „Klaipėdos hidrotechnikos” vadovui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
„Klaipėdos hidrotechniką”, kurios nuosavas turtas pernai rugsėjį įvertintas 51 mln. litų, slegia 23 mln. litų skolos ir ilgalaikiai mokestiniai įsipareigojimai.
Juos įmonei reikia padengti per vienus metus. Restruktūrizavimo bylos paprastai keliamos nemokiems ūkio subjektams, kai skolos viršija daugiau kaip pusę jų įstatinio kapitalo.
„Jeigu „Klaipėdos hidrotechnika” yra moki ir gali dirbti, nesuprantu, kodėl neatsiskaitoma už žemės nuomą”, – stebėjosi E.Gentvilas.
Sutartys sukėlė įtarimų
Vasario pradžioje KVJU direkcija vėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti kai kurias su ankstesnės jūrų uosto vadovybės ir „Klaipėdos hidrotechnikos” santykiais susietas sutartis. Manoma, kad dėl galimų pažeidimų valstybei buvo padaryta 50 mln. litų žala.
„Nežinome, kaip elgtis, jei tokių pažeidimų būta. Ankstesnės sutartys, kuriose įžvelgiu ne tik šiurkščių pažeidimų, bet ir nusikalstamos veiklos požymių, trukdo normaliai dirbti”, – kalbėjo E.Gentvilas.
Šiuo metu atliekami keturi su „Klaipėdos hidrotechnika” susieti ikiteisminiai tyrimai – dėl netinkamai organizuotų uosto valymo ir akvatorijos tobulinimo darbų.
Pastarieji iki šiol dar nebaigti, nors KVJU direkcija P.Jurgučio įmonei už juos sumokėjo 54 mln. litų.
Įmonės „Klaipėdos hidrotechnika” vadovas savo ruožtu kaltino KVJU vadovybę, kad ji siekia perdalyti pelningų uosto statybų rinką, žlugdo statybų verslą, neatsiskaito už kai kuriuos jau atliktus darbus.
Dar gali atsigauti?
P.Jurgutis dar galėtų atsiskaityti su uosto direkcija pardavęs kitą valdomą įmonę „Klaipėdos keliai”, kurią prieš 7 metus iš uostamiesčio savivaldybės įsigijo už 8,2 mln. litų. Pernai šios įmonės pajamos siekė 22 mln. litų, bet veikla buvo nuostolinga.
Vieną didžiausių Vakarų Lietuvoje kelių tiesimo įmonių „Klaipėdos keliai” valdo bendrovė „Logic Step”, kurios akcijos priklauso dviem fiziniams asmenims.
Kai šią įmonę kontroliavo vien tik P.Jurgučio valdomas Pajūrio investicijų centras, jam priklausė 70 proc. akcijų.
„Lietuvos ryto” žiniomis, „Klaipėdos kelių” akcijomis domėjosi kita didelė įmonė „Kauno keliai”. Dar viena potenciali pirkėja – prieš porą metų į Klaipėdos uostą įžengusi statybų bendrovė „Memelio miestas”.
„Domimės šia įmone, bet sandoris dar nebaigtas”, – ketinimų įsigyti „Klaipėdos kelius” neslėpė „Memelio miesto” vadovas Mindaugas Žilinskas.