Vien pernai jėgainės pagamino apie 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Vėjo jėgainių statytojai įsitikinę, kad su vėjo pagalba galima pagaminti trečdalį visos suvartojamos elektros energijos – tam tereikia valdžios apsisprendimo.
Tačiau būtent valdančiųjų paramos labiausiai ir trūksta.
Europa kainą fiksuoja
Vėjo energetikos plėtra sustotų, jei valdžia nuspręstų, kad supirkimo kainos fiksuoti nereikia. Toks sprendimas jau įregistruotas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte.
Įstatymas gali būti priimtas jau šių metų balandį. Įstatymui kurti beveik prieš dvejus metus buvo suburta darbo grupė, vadovaujama Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno. Projektas buvo sukurtas ir apsvarstytas dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims.
Atrodė, kad ir toliau vyks civilizuotas dialogas. Taip buvo, kol įstatymo projektas pakliuvo Vyriausybei. Ji pateikė per 100 pastabų ir įstatymą apvertė aukštyn kojomis, į jokius argumentus ir pasiūlymus dėmesio nebebuvo kreipiama.
Tokios išprievartautos būklės įstatymas ir pateko į Seimą.
„Jei kaina liks nefiksuota, visa vėjo energetikos plėtra sustos. Lietuva darkart pasirinks kitą kelią nei dauguma ES šalių”, – įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
21 iš 27 ES šalių taiko fiksuotąjį tarifą, kuris galioja nuo 10 iki 20 metų. Prancūzija ir Danija buvo apsisprendusios nefiksuoti kainos, bet vėliau atšaukė šį sprendimą, nes vėjo jėgainių plėtra sustojo.
Anksčiau Lietuvos valdžia žadėjo, kad vėjo jėgainėse pagamintą elektrą supirks už fiksuotąją kainą 12 metų.
Atsvara rusiškoms dujoms
Anot S.Pikšrio, vėjo energetika ir jos plėtra yra labai svarbi šaliai, siekiančiai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Šiuo metu vėjo jėgainių pagaminama elektros energija superkama po 30 centų – už tiek pat, kiek ir pagaminama iš biomasės.
Tačiau dar brangiau valstybė superka elektrą iš rusiškas dujas naudojančių elektrinių – po 30,75 cento už kilovatvalandę.
O brangiausiai mokama už Lietuvos elektrinės pagamintą energiją, nors ji maitinama rusiškomis dujomis.
S.Pikšrys valstybei siūlo apsispręsti – ar iš tiesų norime būti energetiškai nepriklausomi, ar ir toliau priklausyti nuo „Gazprom” dujų.
Valstybės tikslai – ambicingi
Lietuva ir taip vėluoja diegdama energijos gavybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Valstybė buvo įsipareigojusi iki 2010 metų instaliuoti 280 megavatų (MW) vien tik vėjo elektrinių.
Tačiau iki šių metų yra įrengta tik 160 MW vėjo jėgainių.
Iki 2020 metų Lietuva planuoja pagaminti ir supirkti iki 850 MW galios vėjo jėgainėse pagamintos elektros, nors galėtų bent dvigubai daugiau.
„Valdžia pažadėjo kasmet vis labiau didinti energijos gavybą iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tačiau savo veiksmais rodo, kad tokie įsipareigojimai jai svetimi”, – pažymėjo S.Pikšrys.
Pagal įsipareigojimus ES, mūsų valstybėje ketvirtadalis visos energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių iki 2020 m.
Brangi elektra – mitas
Yra manančių, kad vėjo energijos supirkimo kaina Lietuvoje per didelė, o jėgainių statytojų pernelyg daug.
„Energija, pagaminta iš vėjo, reikalinga. Tačiau tos sąnaudos, kuriomis apkrauna tarifą perdavimo ir skirstymo sistema, yra labai didelės”, – neseniai užsiminė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas S.Pikšrys įsitikinęs: mitas, kad atsinaujinančioji energetika yra brangi ir daug kainuoja vartotojams.
„Užteks dumti akis, pažiūrėkime į skaičius – žalioji vėjo energija iš esmės nekelia elektros kainos vartotojams”, – pabrėžė S.Pikšrys.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, visų rūšių atsinaujinančiosios energijos – vėjo, biomasės, saulės, hidroenergijos – skatinimas praėjusiais metais gyventojams kainavo tik 0,5 cento iš mokamų vidutiniškai 45 centų už kilovatvalandę.
Net keturis kartus daugiau remiamos dujas ir mazutą deginančios elektrinės. Kiekvienas šalies gyventojas, mokėdamas už elektrą, pernai joms skyrė po 2,1 cento nuo kilovatvalandės.
Bankai žiūrėtų įtariai
Vėjo energijos šalininkai skundžiasi ir neaiškia paramos schema. Dėl to dauguma bankų neskuba dalyti paskolų vėjo jėgainių statytojams.
Bankai kreivai žiūri į tuos projektus, kurie atsipirks negreit. Neaiški supirkimo kaina juos atbaido nuo sprendimų finansuoti jėgainių statybas.
„Jei supirkimo kaina nebus fiksuota, bankai tikrai nesiryš finansuoti jėgainių statybos. Projektai neatsipirks ir tokiu atveju, jei supirkimo kaina bus sumažinta”, – įsitikinęs investicinio banko „Gild Bankers” partneris Šarūnas Skyrius.
Pasak jo, 30 centų už kilovatvalandę tarifas yra didelis vėjo energetikos privalumas. Tačiau labai lengvai galima jį sunaikinti.
„Jei vėjo jėgainių elektra būtų superkama mažesniu tarifu, parkai bankrutuotų”, – mano Š.Skyrius.
Pasinaudotų spekuliantai
Energetikos ministerija mano, kad parama turi būti teikiama tiems, kurie jos paprašo mažiausiai. Pagal siūlomą tvarką, verslininkai dėl paramos varžytųsi vadinamuosiuose atvirkštiniuose aukcionuose.
Vietoj dabar fiksuojamos supirkimo kainos jėgainių savininkams siūloma mokėti rinkos kainą ir tam tikrą priedą. Būtent to pageidaujamo priedo dydis ir lems, kas gaus paramą.
Kitaip tariant, valstybės remiamas kvotas aukcione gaus tie verslininkai, kurie pageidaus mažiausio antkainio. Tokia tvarka sužlugdytų jėgainių parkus.
„Dėl to išvis sustos vėjo energetikos plėtra Lietuvoje. Tokiu atveju bankų neįtikintume remti jėgainių statybą, nes atsipirkimo perspektyvos būtų neaiškios”, – įsitikinęs asociacijos vadovas S.Pikšrys.
Ši tvarka labiausiai džiugintų spekuliantus, kurių šiame versle daugėja.
„Jie pasiūlys mažiausią kainą, laimės aukcionus ir tik po to pradės ieškoti investuotojų. O jų nebus, nes projektai negyvi. Tai Lietuvoje mes jau matėme prieš keletą metų, kai buvo bandoma prekiauti įmonėmis, turinčiomis leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių.
Dabar vėl ruošiamasi daryti tas pačias klaidas. Bet gal kam nors tai naudinga?” – blogiausias ateities perspektyvas piešė S.Pikšrys.
Kaip pažymėjo investicinio banko „Gild Bankers” partneris Š.Skyrius, Lietuvoje leidimų parduoti vėjo elektrą išduota daugybė.
„Gal tai ir išgąsdino valdžią, nes statistiškai tai didelis skaičius. Tačiau tokie „verslininkai” tenori tarpininkauti parduodant projektus tikriesiems investuotojams už „kuklius komisinius”, o apie tikrąją vėjo energijos jėgainių parkų statybą jie ne ką teišmano”, – pasakojo Š.Skyrius.
Šiuo metu Lietuvoje vėjo parkus realiai stato ir elektros energiją gamina vos šešios įmonės.